ATSKAITOS TAŠKAS - Jørn Lier Horst, Thomas Enger

Neslėpsiu, mane vis sunkiau ir sunkiau nustebinti detektyvų ir trilerių pasiūla. Šiuo metu jų leidžiama tiek daug, o visi tituluojami kaip geriausi, labiausiai įtraukiantys, šokiruojantys ir nustebinsiantys net didžiausius skeptikus. Ir vis tik šiam detektyvui didelių liaupsių kol kas niekur nemačiau – o gal ir be reikalo, nes jis bent kažkokių pagyrų yra tikrai vertas.

Romano centre – detektyvas Aleksandras Bliksas ir žurnalistė Ema Ram. Verčiant puslapius imi nujausti, kad šiuos du personažus kažkas sieja ir tai kelia intrigą. O kur dar pagrindinis nusikaltimas, tiksliau, nusikaltimai, kai vienas po kito žudomi garsūs žmonės, o nužudymo vietose paliekamos užuominos. Tarsi kraupus žaidimas, sugalvotas kažkokio psichopato, kai mėtomi trupiniai, o Aleksandras su Ema tarsi Jonukas su Grytute turi eiti paskui juos ir atrasti paslėptus siūlo galus. Romane egzistuoja ir trečioji linija – Aleksandro duktė dalyvauja realybės šou, yra uždaryta name, kuriame išliks tik „nuoširdžiausi“ ir laimės didelę pinigų sumą. Tad pagrindinis tyrėjas turi kovoti ne tik su nusikaltėliais, bet ir su praeities demonais bei gluminančiais dukters pasirinkimais.

Labai gerai pamenu, nors buvau dar gana maža, sensacija tapusį realybės šou „Akvariumas“. Tarsi zoologijos sode stebimi žmonės gyveno uždaryti savaičių savaitėmis, bendravo, pykosi, taikėsi ir žaidė prodiuserių pametėtus žaidimus. Tad šioje knygoje buvo pasakojama kone apie analogišką žaidimą. Ir tai buvo nepaprastai įdomu. Jaučiausi, lyg keliaučiau laiku, ir nors daug kas buvo matyta ir girdėta, netapo nuobodu apie tai skaityti.

Vis tik pats detektyvas kažkur iki vidurio buvo lėtas… ir kiek per lėtas mano skoniui. Veiksmo kaip ir netrūko, žudymai vyko vienas po kito, bet skaitant neapleido kažkoks keistas snaudulys. Tačiau nepaisant to snaudulio, ties kažkuria romano vieta prabudau ir pasidarė tikrai labai įdomu. Ypač intrigą pasigavau tuomet, kai ėmė aiškėti priežastys, motyvai ir ryšiai. Be to, man visada patinka skaityti apie žudikus, kurie manosi esą geresni, protingesni už visus ir kuriuose galima įžvelgti sociopatinių ar psichopatinių savybių. 

Tikras skandinaviškas detektyvas. Įdomūs veikėjai, nusikaltimai irgi intriguoja, ypač kai jų daugiau nei vienas. O ir gera buvo skaityti apie tyrėją, kurio nekamavo priklausomybės. Šįkart likau įtikinta tiek pabaigos, tiek to, kaip susivedė visi palaidi galai.

Leidyklos dovana.