AŠTUNTAS GYVENIMAS (BRILKAI) - Nino Haratischwili

Romanas – dovana šeimos sagų mylėtojams. Tai knyga – atradimas tiems, kurie nori geriau pažinti sovietmečio realijas. Romanas, kuris supažindina ir su Gruzija, gruzinais, jų kultūra, paveldu. Tai knyga, kurios veikėjai mus tarsi už rankos veda ištisą šimtmetį – nuo Pirmo pasaulinio karo sleksčio, iki SS subyrėjimo. Ir koks tinkamas metas skaityti šią knygą – kuomet žvėris, prisnūdęs žvėris vėl prisikėlęs drasko viską, kas pasitaiko jo kelyje be priežasties, tikslo ar moralės. Ši knyga padeda geriau pažinti tą žvėrį. Šis romanas neblogai parodo, kaip vis tik veikia propaganda ir kaip net toje pačioje šeimoje vienas gali būti „maištininkas“, o kitas KGB pareigose tardyti, kankinti, teisti žmones, nes jie neįtinka sistemai.

(Kodėl Gruzijos šioje apžvalgoje nevadinsiu Sakartvelu? Nes to nedarė autorė. Autorė pasakojo apie Gruziją ir gruzinus. Tad tekste tą darysiu ir aš.)

Knygos centre – moterys. Sunkiai gyvenančios, per gyvenimą lyg per erškėčių krūmus besibraunančios moterys, kurios kai reikia, susivienija ir veikia kaip kumštis. Pasakojime minimos ir tokios, kurios kenčia, kurios patiria protu nesuvokiamus dalykus (įdomiausia – iš kitų moterų). Šis romanas – tai kontrastų paletė, kur vis kita spalva piešiamas ir paprastų žmonių gyvenimas, ir politikos realijos.

„Pasaulis šoko ratelį. Skeletai po žemėmis mušė taktą. Rožės augo jau tik juodos. Visi keliai buvo tarsi kabantys tiltai, siūbavo, bet kada pasirengę sugriūti. Net sniegas įgavo mėlyną atspalvį. Dangus buvo skylėtas, skylės nuo šūvių buvo matyti ir prie horizonto, ir nors saulė dar vangiai švietė, bet visiškai nebešildė.“

Tai nepaprastai graži knyga, kuri nepraplaukia tik paviršiumi. Čia puikiai atskleidžiami veikėjų vidiniai pasauliai, tiek pasaulio keliais ir klystkeliais tenka pakeliauti, o kartais ir pro šakas prasibrauti, kad atsikleistų gražesnis vaizdas prieš akis. Tačiau man knyga pasirodė liūdna. Veikėjams nuolat nesisekė, čia juos nuolat lydėjo tamsa, paslaptys, neteisybė, tardymas, kalinimas, skriaudos ir ašaros.

Skaičiau ir vis vyliausi, kad gana jau, kiek gi galima. Kiek dar čia bus tos kančios. Vienok, toks tas sovietmetis juk ir buvo – yra kaip yra, geriau nebus. Susitaikyk, su tuo, ką turi, nes jei nepatiks, ir tą atimsim. Tokia logika, tokia politika. Ir tai klaikiai skaudino. Šimtas metų, kelios kartos, o niekas nepatiria laimės, arba tos laimės kruopos labai greitai įmetamos į purvo duobę, kad per daug neįsijaustum ir neprisisvajotum. ⠀
„…iš kur mums žinoma, kad tie, kurių vardas išlieka, yra geresni, protingesni ar įdomesni vien todėl, kad išlaiko laiko išbandymą – kur lieka užmirštieji?“⠀
Istorija. Istorija yra šio romano griaučiai, šio romano saugyslės ir raumenys. Be visų jungiamųjų audinių iš šio romano tebūtų įdomi šeimos saga, tačiau kontekstas, istorinės asmenybės ir pasaulį pakeitę (kartais ir sukrėtę) įvykiai yra šio romano ašis ir varomoji jėga vienu metu. Be jų nebūtų dramos, istorijos vingių, nebūtų tiek kabliukų, kurie aštriai kabina kiekvieną skaitantį. Ir nors buvo akimirkų, kai jaučiausi skaitanti istorijos vadovėlį, tačiau matau, kad mano žinių bagažas praturtėjo. Ir tai džiugina. ⠀
Pašonėje vykstant karui, kai agresorius, monstras, žvėris yra tas pats kaip ir aprašoma romane – gali tik stebėtis, kaip niekas nepasikeitė. Kaip naudojamasi ta pačia retorika, kaip skanduojami tie patys šūkiai, o propaganda, dar plačiau pasklidusi interneto dėka; o iš rytų sklinda tas pats požiūris – likęs pasaulis naciai, o mes nuostabūs. Ir knygoje tai taip aišku, taip ryšku, ypač situacijose, kuomet vienas šeimos narys dirba valdžiai, o kitas yra tos pačios valdžios išmėsinėjamas gyvas…⠀
Jei ne Ukraina, būčiau kraupusi daug labiau. Jei ne Ukraina, aprašomi siaubai rodytųsi tik istorija, tik pasakojimas, tik prisiminimai ar tolimas aidas. Tačiau šįkart į aprašomus įvykius reagavau visai kitaip. Skaudėjo, dėl veikėjų, dėl pasaulio, dėl neteisybės ir nekaltų žmonių kančių. Ne veltui sakoma, kad istorija yra linkusi kartotis, ir kai kuriais atvejais labai norėtųsi, kad taip nebūtų. Puikus romanas. Tiesiog puikus. Apie stiprias moteris, sudėtingą laikmetį ir monstrus, kurių gyvybės niekaip neišsenka, kad ir kaip pasaulis bandytų juos pažaboti.

Leidyklos dovana.