VAKARAS IR RYTAS - Ken Follett

Normandų didikė Ragna, laivadirbys-statytojas Edgaras, vienuolis Aldredas – ko gero tai yra trys pagrindiniai šio romano veikėjai, kuriuos, kaip ir dar daug kitų sutinkame šiame romane. Tamsiųjų amžių pabaiga, 997 metai, Anglija, kurią negailestingai puola vikingai, gaisrai, ligos, kartais badas ir tiesiog šlykščiai korumpuoti, bet ką dėl galios nusiteikę padaryti dvasininkai. Visi jie vienais ar kitais būdais susitinka Drengo Perkėloje – upe nuo pasaulio atskirtame kaimelyje. Visi trys pagrindiniai veikėjai – iš skirtingų luomų, tad jų tikslai, motyvacija ir moralės normos skiriasi radikaliai. Ir dėl to šis, daugiau nei 700 puslapių romanas tampa toks įdomus ir įtraukiantis.

Paprastai į rankas paėmusi panašios apimties kūrinį baiminuosi, kad jis bus įštęstas. Kad bus daug pasikartojimų, bereikalingų veikėjų, kurie nieko neduoda siužetui, intarpų, kurie regis atsiranda tik dėl rašytojo grafomanijos priepuolių. Tačiau šiame romane taip nenutiko – kiekvienas veikėjas čia rodėsi reikalingas, nes vienu ar kitu romano metu kažką simbolizavo, kas padėjo geriau suvokti ekonominę ar socialinę padėti; kitais atvejais veikėjai vedė mus link vienokio ar kitokio sprendimo. O tai buvo netikėta, nes tokios apimties romane veikėjų čia išties buvo gausu.

Vis tik skaitydama šį romaną negalėjau atsistebėti tuo, kaip mes patobulėjome, kokie tapome laisvi: tiek nuo religinės priespaudos, tiek savo mąstymu, tiek ir galimybėmis, kurios šiandien yra plačios ir lengvai prieinamos. Ir vis mąsčiau, kaip stipriai šiandien to neįvertiname. Tačiau romane ir begalės problemų – tuo metu aktualių, sudėtingų, didelės kovos pareikalaujančių problemų, nes pripažinkime – dažnai pasaulį plačiau ir teisingiau regi tie, kurie ir nori matyti; geriau išsilavinę, siekiantys taikos ir gerbūvio, o ne galios. Toji priešprieša šiame romane buvo itin akivaizdi – galios ištroškęs dvasininkas nuolat kaišiojo į ratus visiems, kurie norėjo ramybės, o štai visuomenei galinti ir norinti padėti valdovė taip ir stengėsi elgtis. Tik deja, būti moterimi ir kovoti su patriarchatu tais laikais nebuvo paprasta. 

Praėjo daugiau nei 900 metų nuo romane aprašomų įvykių, o mes ir šiais laikais dar vis matome panašius dalykus, tik subtiliau išreikštus. Moterys juk savo apranga gali išprovokuoti vyrą, o atsakomybė nuo nusikaltimą padariusio vyro numetama už nemažą dalį veiksmų. Iš moterų dar vis tikimasi ir kai kurių garsesnių veikėjų lūpų išsprūsta žodžiai, jog moteris privalo prisiimti vyro pavardę tekėdamos. Nes juk kaip tu gyvensi kažkam nepriklausydama, vargšele, gležnoji gėlele.

Kitas klausimas, kėlęs man nemažai minčių – bažnyčios įtaka ir tie klaikūs, siaubingi palaidūnai dvasininkai ir jų veiksmai, prieš kuriuos visi dar ir šiandien yra linkę užsimerkti. Šiame romane dvasininkai tiesiog siautėjo, darė ką norėjo, ėjo kur norėjo, dulkino visas sutiktas moteris ir mergaites ir viskas juk dievo vardu. Nes ką jau čia, jei galiu, pasiimsiu, jei noriu – turėsiu. Į šviesą ir tiesą turėję vesti, moraliniais kompasais turėję būti veikėjai čia klaidžiojo pačiais painiausiais nuodėmių labirintais. Nuskambės siaubingai – bet dėl to skaityti buvo tik įdomiau, o aš vis laukiau, kada iš už kampo išlįs Karma ir op, štai aš čia. Atėjau su dovanomis, štai tau sifilis, o jūs čia vieni kitus išsiskerskit, vis tiek naudos maža.

Kraupūs ir slogūs buvo tie laikai, tačiau žavėjausi kai kuriais veikėjais, jų noru į pasaulį atnešti mokslą. Gėrėjausi jų noru tobulėti. Jų mažais pasidžiaugimais, jog bibliotekoje jau turi NET 16 knygų. Ir tai tik įrodo, kad išsilavinimas, šviesa, noras daryti gerus dalykus galiausiai ir yra tai, kas gelbėja mūsų pasaulį nuo pikto. Gelbėja nuo tų godžių, ribų nejaučiančių monstrų.

Geras romanas, stiprus romanas. Jaučiuosi pakeliavusi laiku, daug pamačiusi, nemažai ir sužinojusi. Ir mielai perskaityčiau dar kelis šimtus puslapių apie tai, kaip vėliau sekėsi laivadirbiui Edgarui; mielai sužinočiau ir apie Ragną, nes tikiu, kad šio rašytojo mintyse ji tapo puikia valdove. Neprailgo, įtraukė, įsiurbė. O buvo čia visko ir daug – nuo ištaškytų smegenų, iki stiprios meilės, rūpesčio ir pasiaukojimo.

Leidyklos dovana.

Susitikime instagrame!