Mikelis su Bjanka bėga nuo chaoso savo gyvenimuose ir atsikrausto į ramią ir saugią kaimynystę. Stokholmo triukšmui dar neišsitrynus iš galvų įvyksta nelaimė – Bjanka patenka į avariją. O ją partrenkia kaimynė Žaklina. Bjankai ligoninėje kovojant už savo gyvybę, kaimynystėje ima į paviršių lįsti paslaptys, pamažu atsiskleidžia slepiami kaimynų ryšiai, kuomet pamatome, kad viskas yra daug įdomiau ir jog ramus rajonas nebūtinai iš tiesų yra toks ramus. O kur dar Mikelis, bandantis žongliruoti vaikų, mirštančios žmonos ir paslapčių kamuoliukais.
Tai yra dar vienas lengvas trileris, kuris neapkrauna galvos, visiškai nepririša emociškai ir neįpainioja į jokius pančius. Perskaitai savo malonumui, tuo viskas ir pasibaigia. Tad būtent šitai mane ir nustebino, nes kita autoriaus knyga susilaukė pačių aukščiausių įvertinimų ir daugumos skaičiusių. „Visiškai eilinė šeima“ buvo kokybiška drama su nemažai svarbių socialinių problemų. O štai „Geri kaimynai“ – kone „Nusivylusias namų šeimininkes“ priminė. Skaitant buvo smagu, bet tik tiek.
Vis tik yra vienas dalykas, kuris man patinka šio autoriaus kūryboje. Tai yra veikėjai. Tai, kaip Mattias sukuria veikėjus, yra pavydėtina. Kiekvienas jų turi savitą balsą, personažai akivaizdžiai skiriasi savo amžiumi, mąstymų; net jų psichologiniai portetai čia pavaizduoti tobulai, kuomet tarp eilučių pamažu ima skleistis vienas ar kitas personažas, o tu susivoki tik ties knygos pabaiga – juk čia buvo taip akivaizdu!
Ir kitas dalykas – kaimynystė, draugystė, bendradarbiavimas ir ilganosiškas lindimas į kitų žmonių gyvenimą. Kur toji riba? Prisimenu, kai mano tėvai nusipirko namą, šalia gyvenantis kaimynas pareiškė, kad reikės tarp kiemų tvoroje pasidaryti vartelius, jog galėtų laisvai vaikščioti. Iš esmės, tiesioginis prašymas įsilipti į asmeninę erdvę ir atimti iš žmonių privatumo galimybę. O ką daryti su kaimynais, kurie neklausia, o patys imasi ir ateina nekviesti? Kurie vietoje pasiūlytų vartelių perlipa tvorą ir įsibrauna į namus?
Kas yra draugiškumas, o kas yra ribų nejautimas? Šiame romane ir veikėjai vaikščiojo labai plona riba, vis ją traukiojo, bandė lįsti, aiškintis ir aiškinti. Sukėlė nemažai pamąstymų šis romano vingis.
Lengvas trileris – drama apie kaimynų santykius, pykčius, nesikalbėjimą ir nesusikalbėjimą. Ir aišku, apie šeimas, kurias atsitiktinai sujungia tragedijos. O norėtųsi, kad taip būtų kuo rečiau, nes draugystes megzti gerokai smagiau ties šašlykine, o ne žmogžudystės fone.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
https://www.instagram.com/gretosknygos.lt
