Oj kokia netikėtai puiki ši knyga! Ėmiau į rankas nemačius tikriausiai nei vieno atsiliepimo ar apžvalgos. Knygą leidyklą išleido jau prieš kurį laiką, o ji nugrimzdo į knygų naujienų dugną ir liko tarsi nepastebėta. O visai be reikalo. Čia viena iš tų istorijų, kur viskas taip graudu ir tragiška, kad net ima juokas.
Baba Segi – vyras, kuris turi jau tris žmonas, krūvą vaikų, tačiau jam prisireikia ir ketvirtosios. Bolanlė ateina į jų nediduką haremą ir sujaukia, manytume, ramius vandenis. Bet ar tikrai viskas ten taip idealu? Vos tik ėmė aiškėti paslaptys, norėjau krizenti, tačiau autorė taip puikiai sudėliojo visus taškus, kad ir krizenau ir gailėjau vienu metu. Bet gi durną ir bažnyčioj muša – šioji mintis nepaliko mano galvos visą antrąją knygos pusę.
Pagrindinė knygos problema man nekėlė didelių moralinių klausimų, kažkaip ir pernelyg nenustebino. Tačiau gyvatynas, kurį aprašė autorė buvo šio to vertas. Kai moterys pajaučia konkurenciją – laikykitės. Tik kad juokingiausia, jog tokiose „kovose“ nugalėtojų dažniausiai nebūna. Manau, kad nebuvo ir šioje knygoje.
Kartais buvo kiek sudėtinga skaityti dėl veikėjų gausos ir dėl to, kad ne visada buvo aišku, kas pasakoja, nes ne visad autorė rinkosi pateikti pasakotojo vardą. Buvo galima tik spėlioti, kuri gyvatė čia rezga savo pinkles ir dėsto savą istorijos versiją. Vis tik po kurio laiko kortos sukrito į vietas ir knyga su kiekvienu skyriumi gerėjo.
Kaži ar daug kartų buvau susidūrusi su poligamijos tema, tad sužinojau nemažai naujo, tačiau tos žinios nebuvo netikėtos, nes pasaulis taip surėdytas – dažniausiai galingiausias jaučiasi pirmas pasirinktas variantas ir vėliau visus šokdina ant ausų. O kur dar paslaptys, kurios ėmė gana greit skleistis… tai tik dar kartą įrodė, kaip stipriai vyrai retsykiais gali pervertinti savo jėgas ir galią. Smagus romanas, vertas dėmesio ir pastebėjimo.
