Dar viena nepaprastai nustebinusi Sparkso istorija. Pamenu, kaip prieš daugelį metų su drauge žiūrėjome „Užrašų knygelę“, kaip abi sriūbavome pasikūkčiodamos ir negalėjom po filmo atsigauti valandų valandas. Pamenu, koks neteisybės jausmas ir kokia empatija ėmė žiūrint kone kiekvieną filmą, pastatytą pagal jo knygas. Tokia mano pažintis buvo su šiuo autoriumi - per vaizdus, o ne tekstą.
Istorija iš pradžių rodosi labai paprasta. Megė dirba svajonių darbą, gyvena, sakytume, tobulą gyvenimą, kol vieną dieną į jos duris nepasibeldžia liga. Naujas darbuotojas galerijoje ima ją stebėti, vėliau jaukintis, kol Megė ima ir galiausiai atsiveria. O atsivėrusi papasakoja apie didžiausius gyvenimo skaudulius, klaidas ir pasirinkimus.
Tai yra jauki, jautri ir skaudi istorija. Nėštumas paauglystėje - bauginantis. O kaip jaustis, kai patys artimiausi, kurie turėtų tave palaikyti ir mylėti nepaisant nieko, nusprendžia tavimi atsikratyti, kol nusikratysi dėmės, kol dings tas bauginantis ir žmonėms klausimus keliantis „reikalas“? Skaičiau ir mintyse džiaugiausi, kad gimiau geresniais laikais. Taip pat suvokiau, kad mano šeima niekada taip nepasielgtų nei su vienu šeimos nariu, kad ir koks gėdos ar baimės jausmas būtų apėmęs. Tokias bėdas, tokias problemas mes būtume linkę spręsti, nepaliktume vienas kito nežinioje. O čia... skaičiau ir kraupau.
Vis tik Sparks nebūtų Sparks, jei romane neatsirastų iš klumpių verčianti meilė, emocijų bombos, romantika ir sakytume - idealūs, viskam pasiryžę vyrai. Ši knyga tikrai ne išimtis. Čia to buvo su kaupu, bet nebuvo per saldu. Man, gana nemėgstančiai saldžių meilės istorijų, čia visos kortos galiausiai krito taip, kad manęs neerzino, nepykdė ir nesiutino veikėjų pasirinkimai.
O, bet, tačiau... knygos pabaiga. Viską numaniau, atspėjau, ir nesu tikra, ar esu patenkinta atomazga. Bet ko gi daugiau gali tikėtis šio rašytojo, jei ne sudėtų taškų ant I ir detalių „teisingo“ sukibimo. Graži knyga, romantiška, nors vietomis ir norėjosi griežti dantimis iš piktumo. Bet emocijų kokteilis skaitant man niekada netrukdo, ypač, kai perskaičius knygą galvoje mintys verda dar ne vieną savaitę.
