Po šios knygos tik dar kartą įsitikinau, kaip stipriai aš noriu į Kubą. Pabaigusi net lindau pasižiūrėti kiek kainuoja bilietai ir kurioje salos dalyje patogiausia apsistoti. O gi toji nuotolinė meilė neatsirado iš niekur. Prieš nemažai metų pažiūrėjau „Purvinus šokius“ (n kartų), o vėliau skaičiau gana stipriai kabliukais atmintyje įsikabinusią knygą „Hermanas“ (vertimas baisus, knyga nuostabi). Gavusi šį romaną supratau, kad ilgai neužsigulės ne tik dėl to, kad apie Kubą, bet dar ir dėl to, jog pasakoja tikrą istoriją apie tų laikų žvaigždę Estelitą Rodriguez ir jos dukrą Niną Lopez. Apie kokius laikus kalbu? Žinoma, kad apie tuos, kai Kuboje vyko pjautynės, kai Batista kovojo su Castro ir kai Che dar tik žengė į „šlovės nušviestą sceną“.
Visuomet labai mėgstu, kai kažkas pasikapsto pro praeitį, atranda įdomias asmenybes ir apie jas sukuria filmus, parašo knygas ar apdainuoja. Tik ar visos žvaigždės to vertos? Klausimas beveik retorinis, nes Estelita man kėlė dviprasmius jausmus: vieną akimirką žavėjausi stiprybę, kitu metu pykau ant jos kvailo naivumo ir negalėjimo būti be vyrų. Nes po galais, tik per juos čia visos įmanomos problemos ir kildavo. Naivumas irgi negelbėjo.
Autorė vis tik puikiai piešia tiek Meksikos, tiek Kubos vaizdus. Labai gerai pavaizduota ir šeimos svarba, kai visi laikosi vieni kitų įsikibę. Pietų šalims tai labai būdinga – namas, pilnas klegančių moterų, kurios laikosi šiaudo pačiose tragiškiausiose situacijose ir bando išplaukti gyvos ir sveikos, tik ne visada pavyksta. Esu sugluminta savo nejautrumo, nes skaitant šią knygą ir tas vietas, kurios tikrai šokiruotų normaliomis sąlygomis, vis pagalvoju – o va Ukrainoje dar baisiau… dar vis negaliu atsistebėti kaip stipriai daro įtaką aplinkos įvykiai, kai net knygos skaitymas tampa visiškai kitoks, nei seniau.
Vienas iš lengvesnių paskutiniu metu skaitytų romanų. Nemažai man čia ko trūko, ir siužeto būčiau norėjusi stipresnio. Bet man ir tik dėl Kubos pasirodė verta perskaityti, nes tarp visų žiaurumų ir spalvos karts nuo karto išlįsdavo į paviršių, o Estelitos dainavimas prasklaidydavo ir tamsiausius bei sunkiausius debesis.
