Pastebėjau įdomų dalyką: tie keisti, visų taip įsimylimi veikėjai man nelimpa. Aš nepamečiau galvos dėl Eleonoros Olifant, aš nealpinėju dėl Backmano ir jo kuriamų personažų. Mano gana jautrios širdies neištirpdo autizmo spektro sutrikimą turintys veikėjai. Tačiau jie idealiai tinka mano pajuodusiam ir labai sarkastiškam humoro skoniui patenkinti. Dievinu akimirkas, kai veikėjas įgarsina mano mintis, ir esu tikra, jog dažnai tos mintys aplanko daugelį, tik paprastas mirtingasis be jokio spektro gautų per galvą nuo aplinkinių. O štai Molė šiame romane blogiausiu atveju tampa pajuokų objektu. Nesmagu? Žinoma. Bet ir ne baisiausia, kas gali nutikti.
Molė yra profesionali kambarinė. Ji rūpinasi viešbučio klientais, yra paslaugi, visada nusiteikusi idealiai atlikti pavestą darbą. Visai neseniai jauna moteris neteko vienintelio savo ramsčio – senelės, tad dabar visus gyvenimo mazgus tenka mokytis išmaizgyti pačiai, o tai tikrai ne visada yra lengva. Staiga viena įprasta kambarinės darbo diena tampa išskirtine – Molė viešbučio kambario lovoje randa vieno iš didžiausių viešbučio klientų, pono Bleko, lavoną. Įtarimai krinta ant pačios Molės, tačiau yla visada išlenda iš maišo: viešbutyje vyksta ir vyko daug daugiau dalykų, apie kuriuos yra nekalbama.
Viena vertus, čia šioks toks detektyvas. Nužudymas, tyrėjai, teismas, nusikaltimai. Žiūrint iš kitos pusės – čia juk pozityvumo ir žmogiškumo pripildyta istorija. Skamba keistai, žinau, bet kuomet skaitome apie gana stiprią, nors gyvenimo pataršytą veikėją, kitaip visko apibūdinti nesigauna. Jauna moteris kažkaip lipa iš duobės, o greitu metu atsiranda ir tokių, kurie virvę numeta ar ranką ištiesia. Ir tai yra fantastiška. Tokie istorijos vingiai prabudina manyje giliai ir ilgai miegančią optimistę.
Nors labai patiko žmogiškumas, jautrumas ir ta gražioji knygos dalis, viskas, kas liko – neįsimintina. Matyta, girdėta n kartų ir net nedrįsčiau teigti, jog buvo itin įdomu. Kai knyga taip plačiai išgirta interneto platybėse, dažniausiai ir gali tikėtis, kad arba pritarsi miniai ir aikčiosi, arba būsi prie tų griežčiau sukritikavusių. Primityvi knyga, gal toks išsireiškimas tiksliausias. Prasta atmintimi nesiskundžiu, o jau turėjau gana atidžiai pavarstyti stalčiukus, kad atsiminčiau, kas ten ir kaip baigėsi. Ir vis tiek manau, kad patiks Eleonoros Olifant gerbėjams, esu tuo beveik tikra.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
www.instagram.com/gretabrigita.lt
