Ši rašytoja sukūrė nuostabų kūrinį. Šis romanas – elegantiškas, skaidrus, jautrus ir nepamirštamas. Vietomis kupinas skausmo, o kitas akimirkas, žiūrėk, jau džiūgauji kartu su veikėjais. Visos trys perspektyvos, trys fazės, kuriomis autorė pasakoja istoriją yra persmelktos meilės. Daug daug meilės. Ir nuo tokio jausmo tirpsta net ir skeptiškiausių skaitytojų nusistatymai. Ar bent jau aš labai norėčiau, jig taip būtų.
Romane pasakojama apie Gustavą – berniuką, gyvenantį Šveicarijoje pokario metais. Jis gyvena su mama, o neseniai jų šeimą aplankė nelaimė – mirė Gustavo tėtis, per karą padėjęs žydams pasislėpti Šveicarijoje. Vieną dienų jų gyvenime atsiranda Antonas. Žydų berniukas netrunka susidraugauti su Gustavu, tik abu vaikai nenujaučia, kaip ši draugystė pakeis jųdviejų gyvenimud. Pasakojimas nus nukelia laiku ir supažindina su Gustavo tėvais, jų istorija, tačiau vėliau nuvykstame ir į ateitį, į metą, kuomet Gustavas jau senas ir dienas leidžia vaikydamasis vaikystės priminimus.
Neutrali šalis. Nedera kištis į karo reikalus, tai yra amoralu, tai yra prieš visus įstatymus. Bet svarbiau neutralitetas, ar išgelbėtos gyvybės? Viena vertus, galima diskutuoti, kita vertus – ką čia diskutuoti? Jei gali pati niekuo dėtam žmogui, padedi ir tiek. Drąsa, noras kažką pakeisti šioje situacijoje buvo daug aukščiau visko. Ir man tai atrodė nepaprastai garbinga, drąsu ir teisinga.
Muzika yra tai, kas suklijuoja, suveda ir sujungia, tačiau tuo pat metu ji ir griauna. Ji griauna pasitikėjimą savimi jei kažkas nepavyksta, griauna ambicijų nemokančių valdyti žmonių santykius. Yra tekę matyti ir girdėti nemažai istorijų, kai tėvai vaiką verčia lankyti muzikos mokyklą, nors jis nenori, neturi klausos ar tiesiog daug mieliau lakstytų po futbolo aikštę. Tiesa, juk ir mane tėvai kažkada buvo nuvedę pas kaimynę, kad išmokčiau skambinti. Bet galiausiai likau prie piešimo ir tapybos, ir esu dėkinga, kad jokios prievartos šeimoje nebuvo. Šioje knygoje muzika groja didžiulę, labai prasmingą rolę ir skaitydama vis pagalvodavau – kas būtų, jei būtų? Kas būtų, jei vietoje to, kad save spaustum, tu viską paleistum?
Gustavo ir Antono ryšys, jų draugystė ir meilė šiame romane tokia ryški. Jei nebūtų karo atmosferos, jų santykis nepasidarytų mažiau įdomus. Jei nebūtų ne visada racionalių tėvų – jų ryšys nesilpnėtų. Skaitydama tuo nesuabejojau nei akimirką. ⠀
„Aš nenoriu, kad mano širdis nurimtų, aš noriu, kad mano širdis prisipildytų džiaugsmo.“⠀
Tai romanas apie pasirinkimus, apie melancholiją, draugystę, drąsą ir visų svarbiausia – didžiulę, neaprėpiamą meilę.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
www.instagram.com/gretabrigita.lt
https://www.baltoslankos.lt/gustavo-sonata
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
www.instagram.com/gretabrigita.lt
https://www.baltoslankos.lt/gustavo-sonata
