MERGINA BALTU KIMONO - Ana Johns

Pradžioje maniau – bus dar vienas lengvas, paprastas ir gana nykus romanas apie kažkieno praeitį ir dar kurio nors kito žmogaus dabartį. Panašiai ir nutiko, tačiau knyga toli gražu ne nyki. Temos, kurias galiausiai užkabino autorė – skaudžios, įdomios, rečiau sutinkamos ir knyga supažindino mus su labai tamsiomis, kartais dusinančiomis Japonijos istorijos nuotrupomis, pakeitusiomis šimtų, jei ne tūkstančių žmonių likimus.

Nuo vėžio mirštantis tėvas paduoda Tori laišką, kuris merginą suglumina: ar ji kada nors išvis jį pažinojo? Užaugusi šių dienų Amerikoje moteris nesupranta, kaip stipriai jos gyvenimas gali būti surištas su tokia tolima visomis įmanomomis prasmėmis šalimi. Ji imasi sudėtingos užduoties – rasti moterį, kaip ji numano, palikusią milžinišką įspaudą tėvo gyvenime. Tori nuvykus į Japoniją ima skleistis uždanga, o po ja, trapios merginos Naoko ir svetimšalio meilės istorija. Liūdna, slegianti, bet kartu labai graži istorija, kurioje tradicijos ir senos pažiūros neleidžia žmonėms būti laimingiems. Galiausiai viskas pakrypsta dar tragiškesne kryptimi tuomet, kaip paaiškėja, jog Naoko nešioja amerikiečio vaiką ir yra uždaroma į prieglaudą, kurioje slapta „susitvarkoma“ su tokio tipo problemomis pačiais baisiausiais būdais. Sakyčiau, apmaudžiai tragiška istorija. O tokių po karo buvo ne viena ir ne dvi.

Romane veiksmas veja veiksmą. Jo čia netrūksta, kaip ir netrūksta kontrastų tarp kultūrų, šeimų, laikotarpių ir veikėjų. Nekliuvo man nei sentimentalumas, nei meilės istorija, nei veikėjai, o istoriniai faktai bei kultūriniai niuansai nukovė tas kartais išlendančias naivumo ar nuspėjamumo apraiškas. Naoko pasirodė labai stipri, žinanti ko nori ir tiesiog iškrentanti iš viso to santūrių japonų būrio. O juk būtent tokie žmonės dažniausiai ir keičia pasaulį į gera.

Buvau truputį pasiilgusi Japonijos papročių, gamtos ir architektūros aprašymų. Toji kultūra mane domino nuo vaikystės, kai skaitydavau siaubo persmelktas japonų pasakas ir svajojau, kad pati kada nors nuvyksiu ir pamatysiu drakonais ir drožiniais išpuoštus namus smailais stogais ir kampais.

Tai lengvas romanas atostogoms, kai norisi kažko ir neapkraunančio smegenis, bet ir ne visai tralialiūškos, o kad pakirbintų smegenis ir priverstų susimąstyti apie vertybes, šeimą, tradicijas ir kitus gyvenime svarbius dalykus, formuojančius mus kaip asmenybes.

Leidyklos dovana.

Susitikime instagrame!