ANGLŲ KALBOS ŽODYNAS - Akvilina Cicėnaitė

„Anglų kalbos žodynas“ – knyga apie mus visus. Apie ieškančius, apie randančius, prarandančius ir vėl atrandančius. Jautri, lėta, vietomis lyg dantis gelianti ir kūną šiurpuliukais nukrečianti. Būtent man ši knyga buvo būtent tokia. Šis romanas nebūtinai bus artimas ar aktualus kiekvienam. Numanau, ir spėju, daugumai pasirodys per lėtas ir per mažai veiksmo savy talpinantis. Tačiau man, man pačiai tai buvo atgaiva. Atgaiva skaityti, šaltas gurkšnis vandens kaitrią dieną, šilta ir jauki antklodė ledinės žiemos vakarą. Man ši knyga – apie komfortą, ir apie diskomfortą vienu metu, tačiau jaukiai. Ramiai.

Romanas gana autobiografinis – Akvilina pasakoja, kaip sėdasi už vairo su vyru per pandemiją ir keliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį. Galbūt jie nori pataisyti santykius, galbūt tikisi, kad kelionė išmokys ir parodys ką svarbaus. Kelionė vis tik yra sudėtingesnė, ne tik fiziškai įveikiami kilometrai, ne tik perklausytos dainos, pakelėje išgerti gėrimai ar pamatytos negyvos kengūros. Ši kelionė – braidžiojimas po prisiminimus, priežasčių ir pretekstų vieniems bei kitiems veiksmams ieškojimas. Visa ko narstymas po kaulelį, kartais suteikiantis atsakymus, o kartais tiesai visai skaudžiai įgeliant.

Radau daug tiesos apie gyvenimą svetur, apie namų ilgesį, apie žodžių mokėjimą ir jų pamiršimą. Skaitydama vis permąstydavau, vis mintis pralėkdavau savo pasirinkimus. Tikrai nesuprantu, kaip įmanoma į knygą sudėti šitiek visko artimo, nors kraštai tolimų tolimiausi, o ir gyvenimo situacijos kai kurios tokios, kuriose netekę būti.

Ir vis tik įdomiausia ir pati artimiausia romano dalis, ar net dalys, pasirodė tos, kuriose kalbama apie moterų tapimą ir buvimą mamomis. Sujaudino pastraipos apie tai, kaip galima ir neturėti vaikų. Apie tai, kaip tai yra nesuprantama, dažnai smerkiama ar pabrėžiama.

„Knygynuose ištisos lentynos skirtos motinystei, bet niekas nerašo knygų apie tai, kaip būti ne mama. Kaip būti neiginiu. Kaip tiesiog būti – pati sau, kokia esi. Kaip nesijausti tuščiai ar bent nepilnai.“ 

„Tai pasirinkimas, kuris turi savo kainą, kuris atskiria nuo visų kitų. Vyrams leidžiama turėti galybę tapatybių, jie retai apibrėžia save tiesiog kaip tėvus. O moteris, negalinti apibrėžti savęs kaip motinos, atsiduria paraštėse tikro, teisingo, norminio buvimo, pasijunta paribiuose, kitokia, aikštėje ant STEBUKLO plytelės kartodama kitokias, jai ne mažiau svarbias maldas.“

Miestai, žodžiai, reikšmės, prasmės tarp eilučių. Žodžių vertimas ir tinkamas jo pasirinkimas. Kalba, kurią jaukiniesi, o ji tuo pat metu tave traukia į savo klampumą. Ir apie tai šis romanas. Apie žodžius, jų reikšmes, apie tai, kaip mes juos renkamės, arba kaip kartais tie patys žodžiai renkasi ir vejasi mus. Tai, kokiu formatu parašyta ši knyga – rašytojos dovana skaitytojui. Įžvalgumas, pasirinkimai, aktualumas – viskas čia derėjo, viskas sklandžiai dėliojosi į vieną ryškų paveikslą.

„Namai yra vieta, kur gali saugiai gedėti, bet kur gedėti, kai netenki namų?“

Jei galėčiau, jei būtų prasmė, išrašyčiau ištisas šios knygos pastraipas. Nuo tų širdį suvirpinusių iki anų, kurios net supykdė. Emocijų karuselių, tiesos ir teisybės pilna šioji knyga, ir taip gera yra jas atrasti, atsiversti, perskaityti ir tada pasilikti. Ir būti tikrai, kad kada nors gyvenime, kai jau būsiu atradusi ar išmokusi daugiau žodžių, norėsiu ją skaityti darsyk.

Einam?
Einam.

Leidyklos dovana.

Susitikime instagrame!
www.instagram.com/gretabrigita.lt