Smagūs romanai yra gerai. Tokie, kuriuose veikėjos yra įdomesnės nei eilinė vidutinybė, tokios, kurios žino savo vertę. Net ir tokios, kurios supykdo, išprovokuoja daugiau nei vieną emociją. Būtent dėl tokių veikėjų kartais ir ieškome lengvų romanų ilgiau, kol juos aptinkame. O tada galime džiūgauti dėl neerzinančių personažų ir nelabai nuspėjamų siužeto vingių.
Šioje istorijoje pagrindiniu smuiku groja Ženevjeva London ir jos anūkė Ema, kuri yra vieniša mama ir augina paauglę dukrą Railę. Ema jau ilgą laiką nebendrauja su senele, kuri ją, vos pastojusią paauglę kadaise išspyrė iš namų. Tačiau likimas moteris ir vėl suveda – Ženevjeva pasikviečia anūkę ir proanūkę į savo namus ir prisipažįsta serganti, tik nesako kas gi ją kamuoja, tik kad gyventi liko nebedaug. Šiokia tokia manipuliacija, šeimos paslaptys, dramos – visko šioje knygoje rasime su kaupu.
Pagrindinė veikėja Ženevjeva vietomis kraupino, o kitais atvejais vertė juoktis – pasitikėjimas savimi tryško į visas puses, kartais moteris save pervertindavo, kartais visai taikliai pakomentuodavo visuomenės problemas, ydas, arba vis pažerdavo smagių įžvalgų. Manau, kad žmonės kur kas dažniau taip bendrautų, pasaulyje būtų mažiau pletkų ir gyvačių užanty. Aišku, jei neprasidėtų mūšis dėl daug įžeistų ego. Pusiau juokauju, bet iš dalies ir tiesos visame kame įžvelgiau nemažai.
Ir nors knyga labai linksma, pro tą humorą nuolat į paviršių iškildavo ir skausmas, praeities demonai ir traumos vis kaišiojo pagalius į ratus ir trukdė veikėjams judėti į priekį. O man kaip skaitytojai, priešingai, buvo tik įdomiau, nors empatiškoji mano pusė linkėjo jiems gero.
Neblogas romanas. Galėjo būti šimtu puslapių mažiau, nebūčiau nieko pasigedus. Šeimos ryšiai nupiešti puikiai, skirtingos asmenybės pavaizduotos įdomiai, bet kažkaip niekam nepavyko užgožti romano žvaigždės Ženevjevos. Bet gal ir gerai, nes tokias kaip ji sutinkame nedažnai.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
www.instagram.com/gretabrigita.lt
