Kažkada maniau, kad jei mėgsti keliones, neskaitysi apie kitų klajones. Ne dėl to, kad būtų neįdomu. Ne todėl, kad nesinorėtų sužinoti apie kitų patirtis. O dėl to, kad jei kada nors vyktum ta pačia kryptimi, nebūtum spėjęs susidaryti išankstinės nuomonės. Bet kuo daugiau šalių aplankiau ir juo daugiau kelionių knygų perskaitau, suvokiau, kad taip niekada nenutiks. O priežastis labai paprasta - mes visi esame per daug skirtingi ir pasaulį matome kitaip, o mūsų vertybių sistema kai kuriais klausimais gali skirtis net radikaliai. Ir tai yra nuostabu, tokios istorijos tampa tik įdomesnės. Kai supranti, kad gal vienaip nesielgtum, to nedarytum, ar ta kryptimi nesuktum.
Karolis Bareckas pasakoja mums apie pusmetį už poliarinio rato. Bet tas pusmetis kiek kitoks - jaunas vyras pasirinko laiką praleisti rogių šunų apsuptyje ir jais rūpintis. Skaitant galima nesunkiai suprasti, kad ne tik Karolis dresavo, auklėjo ir prižiūrėjo šunis, bet ir jis pats nemažai ko išmoko.
Autentiškas pasakojimas mus nukelia į Švedijos šiaurę ir supažindina mus su daugiau nei 100 rogių šunų. Apie vienus išgirstame nemažai istorijų, apie kitus kalbama mažiau. Bet juk kaip ir žmones, vienus likimas apdovanojo charizma, kiti ne taip krenta į akis, panašiai ir su šunimis. Vienų charakteris traukia, kiti pilkesni, ramesni.
Buvo nepaprastai įdomu skaityti visą knygą. Ne kartą esu minejusi, kad nesu didelė gyvūnų mylėtoja, ir kad dėl šuniukų ir kačiukų nesilydau, bet čia žavėjo jų ištvermė, jų ryžtas ir bendrystė su žmonėmis, atsidavimas.
Knygą papildė ir įvairūs istoriniai faktai, istorijos, pasakojimai, o dėl to buvo tik įdomiau.
Ir būčiau vertinusi knygą labai gerai, bet negaliu. Atradau Karolyje labai daug savęs, supratau, kaip pati turėčiau užknisti žmones su moralizavimais ir didaktiniais proveržiais. Šypsausi tai rašydama, tačiau skaitant knygą tai mažumėlę erzino. Lyg ir supranti, kad visi skirtingi, bet nuolat kritikuoji. Lyg ir pritari kito pasirinkimas, bet vis tiek per aplink įgelti bandai. Kaži, ar to labai reikėjo. Nors, neslėpsiu, kai kurie su Karoliu gyvenę įnamiai gana dažnai to nusipelnydavo.
Patiko dar tai, kaip aplaužė stereotipus apie idealiąją Švediją. Pati niekada netikėjau, kad viskas ten jau taip pasakiška, kaip kai kurie piešia.
Ir dar noriu pridurti, kad knyga skaitosi kaip koks kelionių romanas ar memuarai. Yra papildyta nuotraukomis. Tad jei ir nemėgstate arba šunų arba kelionių, galimai vis tiek patiks. Bent jau man sukėlė norą tas vietas aplankyti ir šunelius paniurkyti.
Leidyklos dovana.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
https://www.knygos.lt/lt/knygos/viena-ziema-siaureje-su-sunimis/
.jpg)