Kaip gyventum, jei žinotum, kad liko visai nedaug laiko? Ar rinktumeis tyliai išlaukti? Ar rinktumei išvis nebelaukti? O gal imtumeis visko, ko nespėjai ir neprisiruošei padaryti iki dabar? O gal tiesiog viskas natūraliai išsidėliotų per tą laikotarpį, kol lauktum? Nes tikslios galiojimo datos pabaigos juk niekas nenurodė. Sakyčiau, ši knyga yra truputį apie tai, ir truputį apie viltį, šviesą, gerumą, gyvenimo pavėtymus ir pamėtymus. Tai vienas iš tų romanų, kurie nėra naivūs, ar labai nusaldinti. Tai viena iš tų knygų, kurios kažką širdyje paliekia, nori to, ar ne.
Septyniolikmetė Lenė guli ligoninėje. Ji miršta. Mergina netrunka susipažinti su kunigu, kuriam ima kelti pačius įvairiausius klausimus, gana įkyriai bando jį išprovokuoti, tačiau tik taip dar labiau susidraugauja. Ir taip keistą jos draugų ratą greitai papildo ir 83-jų metų senučiukė Margo. Ligoninės gyvenimas verda, moterų ryšys stiprėja, o galiausiai jos sumąsto nuostabų projektą, kuris praskaidrina dienas daugeliui ir keičia žmonių gyvenimus į gera.
Romanas mums pasakoja apie mirtį, tačiau labiau apie gyvenimą. Apie skausmą, bet kur kas labiau apie viltį. Vis užsimena apie pabaigą, tačiau gerokai garsiau skambina apie pradžias. Ir nebūtinai tos pradžios liūdnos, o pabaigos laimingos. Arba nebūtinai ir atvirkščiai. Šioje knygoje verda gyvenimas, o tame gyvenime sukasi žmonės – tokios pačios lenės ir margo, kokias mes sutinkame pakeliui, tokios pačios, kokias pamilstame, prie kokių prisirišame, ir kokias galiausiai paleidžiame.
Ne kartą esu rašiusi ar pasakojusi kažkam apie idėją, kad gyvenimas yra kaip traukinys. Tu juo važiuoji, o skirtingose stotelėse įlipa ir išlipa vis kiti žmonės. Vieni su tavimi važiuoja kone visą maršrutą, kiti – vos vieną stotelę, o treti vis pasirodo epizodiškai. Šioji knyga be galo tinka šiai gyvenimo vizijai. Kai vieni ateina, kiti išeina, treti pasilieka.
Knyga mane žavėjo nuo pat pradžių. Širdį virpino ir ašarose skandino Lenės pokalbiai su kunigu. Vėliau ir Margo pasakojimai. Lenės akiplėšiškumas glumino ir vertė šypsotis vienu metu. Baugino ir drąsino. Patikėjau veikėjais, nes nevyko čia veiksmas kaip telemunda presenta seriale, ne visada veikėjams sekėsi. Bet apie kokią sėkmę galima kalbėti onkologijos skyriuje?
Ši knyga tokia kupina vilties, kad net ir visas liūdesys ir baimės yra labai greit „išmušami“ Lenės dėka. Jos noras gyventi, noras veikti skatina mus pažvelgti į viską kitomis akimis. Ir kažkodėl niekas šioje knygoje man nepasirodė naivu ar saldu. Liūdna, labai labai liūdna istorija. Tiksliau, kelios istorijos vienoje, bet pabaigus skaityti lieka priešingas įspūdis. Lieka nenusakomo dydžio noras gyventi, gerti viską į save ir patirti ką tik gyvenimas į rankas benumestų. Puiki knyga. Nušluosto nosį didesnei daliai motyvacinio popso.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
Susitikime instagrame!
