Italija, Roma. Miestas, talpinantis savyje ištisus lobynus istorijos ir kultūros. Dainose apdainuotas, filmuose ir knygose nuolat vaizduojamas ir aprašomas. Miestas, kuriam, įsivaizduoju, kiekvienas esame galvoje susikūrę savo vaizdą, atvaizdą, nors net ir nesame jame buvę. Bent jau aš lūkestį turiu. Apie tai ir yra knyga – apie ryšį su Roma, meilę šiam miestui, meilę ne tik miestui, bet ir moteriai. Apie laisvę, apie bohemišką gyvenimą. Apie šiokį tokį norą eiti prieš sistemą ir gyventi taip, kaip tau norisi, o ne kaip visuomenė ir jos normos reikalauja.
Trisdešimtmetis Leo yra šios knygos herojus. Būtent jis blaškosi Romos gatvelėmis, gyvena kur papuola, glaudžiasi ir vakarieniauja pas turtingus draugus, lankosi ištaiginguose jų namuose, vilose. Jaunas, laisvas ir nepriklausomas. Ir štai Leo susipažįsta su ko gero už patį save mistiškesnę moterį vardu Ariana.
Grįžtant prie knygos, deja, ji man pasirodė tik vidutiniška. Leo jei ir bandė būti hipis – atskalūnas, tai ne iki galo. Jei rašytojas ir rašė apie Romą, tai jausmą su laiku ir kiekvienu skyreliu vis kažkur išmėtė. Neįsimintina knyga, gana blanki. Jei jau taip trumpai tariant. Bet ta laisvė negali nežavėti. Ypač šiandien.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!