Labai retai kada susiduriu su rusų literatūra. Ir neslėpsiu, nesu didelė jos mėgėja, nors žinau, kad yra ir puikių kūrinių, ir įspūdingų siužetų. Tačiau man ūpą numuša tėvavardžiai ir tas sudėtingas bendravimas. Arba Rusijos idealizavimas. Tai ši knyga buvo visiška priešingybė bet kokiai rusų literatūrai, kokią tik kada nors buvau paėmusi į rankas.
Ilja Goriunovas po septynerių metų išeina į laisvę. Jaunas vaikinas sėdėjo už nusikaltimą, kurio nepadarė. Grįžęs į Maskvą neberanda motinos gyvos, o mergina, kuri pasižadėjo jo lauksianti – susikūrė šeimą su kitu. Kas belieka Iljai? Sakyčiau, kerštas. Ilja užsimano susirasti pareigūną, kuris jį įkišo už grotų. Tą ir padaro, o radęs jį užmuša ir pasiima jo telefoną. O tada ima gyventi daugiau nei vieną gyvenimą.
Neslėpsiu, nesu skaičiusi „Nusikaltimo ir bausmės“, tai palyginti nesigaus, tačiau girdėjau, kiti skaitytojai lygina. Bet romanas vis tik yra apie ne ką kitą, bet apie moralę. Apie kerštą. Apie nenusakomą norą kenkti kitam žmogui. Apie ribas, kurias peržengus gali nebelikti kelio atgal. Ir apie sistemą, kai ordinai ir padėkos dalinamos už veiksmus, nesvarbu, paminant moralę ar ne. Dažniausiai moralę net ne pamina, o ją tiesiog ignoruoja. Būtent čia taip ir kad buvo. Ar bent jau taip manė Ilja. O kokia yra tiesa? Kaip gyventi toliau žinant, kad kažką atimi iš kito žmogaus? Jo siekius, jo gyvenimą, jo metus? Iššvaistai jo laiką, nes tau tuo metu šitaip patogu. Kaip gyventi toliau, kaip pasižiūrėti į veidrodį? Ar palengvėja atkeršijus ir neva kovojant už savo tiesą?
Buvo skaitytojų, kurie perspėjo, kad knyga bus labai žiauri. Humaniškumo ir empatijos čia mažoka, tačiau nužudymas ir tai, kas vyko fiziškai, čia nebuvo žiauru. Iljos bandymas gyventi Petios gyvenimą buvo viš visko. Jo pasirinkimai, strategavimas, landžiojimas po asmeninius albumus ir paštus. Vyriokas nemenkai įsijautė. O tai ir baugino labiausiai. Sistema ir technologijos. Tie du dalykai, kurie, patekę netinkamiems žmonėms į rankas gali padaryti labai daug žalos.
Tai romanas apie sistemą, ir kaip į ją patekęs, gali būti valdomas tarsi marionetė. Ir apie technologijas, kai jas įgavęs į rankas gali apsimesti bet kuo. Tai knyga apie šiuos laikus, apie tai, kaip labai dažnas iš mūsų nepasveria prieš ką nors rašydamas internete. Ir dar keli pamoralizavimai čia visai aiškūs, bet norisi, kad skaitytojas atrastų juos pats.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
