Kiekvieną kartą, kai atsivertus knygą pamatau, jog joje yra giminės medis ar koks nors veikėjų sąrašas – sunerimstu. Ir to net neslepiu, nes suprantu – painumo netrūks. Dažnai tai reiškia, jog istorija bus papasakota iš kelių perspektyvų, o dar dažniau, kad bus užkabintas ne tik paviršius, bet ir gilesni sluoksniai. Juk kai matome ir suprantame ką jaučia ir patiria visi veikėjai, galime geriau suprasti problemą. Ir tą norėčiau pritaikyti daugeliui situacijų gyvenime.
Ši istorija ne išimtis. Knygoje keistais ryšiais vienas su kitu susiję kone visi veikėjai, o skaitant prireikia laiko tuos ryšius atpainioti. Tačiau įsivažiavus – uch, knyga nepaleidžia. Imdama į rankas, nesitikėjau, kad čia bus taip gerai, nemaniau, kad jaudinsiuos dėl veikėjų. Po galais, aš net nemaniau, kad bus taip įtaigu, kad ta Kamčiatkos klampuma įtrauks ir mane. Ir kad kartu su visa begale personažų pasinersiu į ne visada logiškas sąmokslo teorijas ir mitus dėl dingusių mergaičių.
Apie ką knyga? Apie dvi sesutes, kurios grįždamos iš pajūrio tiesiog dingsta. Aliona ir Sofija įsėda į nepažįstamo vyro automobilį (prologas/pirmas skyrius, nieko neišduodu), o vėliau skaitome viską, kas vyksta po to. Išgirstame šeimos draugų, pažįstamų pasakojimus, esame įveliami ir įtraukiami į jų gyvenimus. Daug skirtingų perspektyvų, kurių dėka galime puikiai susipažinti su tokios atokios vietovės, kaip Kamčiatkos pusiasalis, gyventojais, suprasti jų problemas, išmokti kartu su jais pasidžiaugti. O kur dar įvairūs kultūriniai niuansai, kurie tikrai ir yra daugmaž tokie, kokius mums dažnai parodo stereotipai. Šis romanas tai tik dar kartą patvirtino.
Įdomu tai, kad Amerikiečių autorė atsidūrė Kamčiatkoje rašydama mokslinį darbą apie smurtą prieš moteris, jų traumas, o vėliau ėmėsi rašyti romaną. Kitais atvejais, ten nebuvus… nežinau, vargu, ar knyga galėtų būti tokia autentiška. Skaitydama knygą to nežinojau, nežinojau, jog autorė ten kurį laiką gyveno, tačiau tai paaiškina knygos paveikumą. Visi veikėjai be galo skirtingi, kiekvienas su savo cinkeliu, nori nenori, bet jie ima rūpėti skaitant.
Paskutiniai knygos puslapiai mane sustabdė, ir tuo pat metu norėjosi sužinoti viską kuo greičiau. Skaičiau, laukiau ir labai tikėjausi, kad bus vienaip. Nežinau, kaip būtų buvę geriau. Nesu tikra, nes skaudu visais atvejais. Mačiau, buvo tokių, kuriems pabaiga nepatiko, tačiau mane įtikino. Įtikino ir visa knyga, veikėjai bei atmosfera. Puikus debiutas.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
