Labai retai kada gyvenime būna, kad kitų atsiliepimai mane taip paveikia, jog labai užsimanau perskaityti knygą. Šis romanas buvo tikrai nesudėtingas. Ir nesvarbu, kad jame atradau daug visko sau artimo, mintyse idėjas gromuliavau, vėliau diskutavau su mama. Temos tokios, kurios arba surezonuos, arba nelabai. Tik kažkodėl manau, kad tai daugumai artima. Bet pati knyga skaitėsi lengvai, greitai ir nebuvo sunki emociškai.
Pagrindinė veikėja Nina - daug pasiekusi 32 metų kulinarinių knygų autorė. Ji su geriausia drauge yra pasiryžusios rasti gyvenimo meilę ir vis landžioja po pažinčių programėles, susitikinėja su įvairiais vyrais, tačiau pastangos vaisių neduoda. Ir staiga - bingo - Ninos gyvenime atsiranda žavus keistuolis, o moteris ima galvoti, kad štai jau jis yra TAS. Bet viskas pasisuka įdomia kryptimi. Gerokai įdomiau, nei galėtume numanyti. Kai man suėjo trišdešimt, gana stipriai pajutau, kaip mano gyvenimas skiriasi nuo aplinkinių. Dauguma turi šeimas, vaikus; dar kita dalis - jau spėję susituokti, išsiskirti, susilaukti vaikų ir su kadaise iki begalybės mylėtomis antrosiomis pusėmis pasukę į skirtingas puses. O aš dar vis mėgaujuosi laisve, keliauju kur noriu, kada noriu, susirandu bet kokias veiklas, nes tik pati esu už save ir savo gyvenimą atsakinga. Skamba savanudiškai, bet kad dar už mane nugyvens mano gyvenimą, jei ne aš pati? Skaitydama knygą ėmiau galvoti apie bendravimą su draugėmis, ir tai, kad jis tapo… kitoks. Mūsų pasauliai su geriausiomis draugėmis ėmė skirtis kaip diena ir naktis. Kai kurios iš jų net ėmė kalbėti pasitelkusios daugiskaitą, nors prieš pačios susilaukdamos vaikučių juokėsi iš tų supermamų. Ir kad ir kokios skirtingos mes bebūtume, aš nepaprastai didžiuojuosi savo draugėmis, kurios sukūrė šeimas. Tomis, kurios vaikelius augina vienos. Tačiau dažnai aplanko ir liūdesys, nes mūsų gyvenimai taip stipriai ėmė ir išsiskyrė. Ir ta praraja, su metais, rodos ima ir vis platėja. Naujučiu, jog panašioje situacijoje atsiduria ne tik moterys, bet ir vyrai, kai su draugais susitikti nebegali, nes yra šeima, vaikai, namai. Šiame romane apie tai kalbama nepaprastai daug. Tačiau kaip ir gyvenime, niekas neklausia ir net nepagalvoja, kad kai kuriais atvejais tai yra aplinkybės, o dar kitais - jau žmogaus pasirinkimas. Nebūti su pirmu pasitaikiusiu žmogumi, nelipti į toksiškus santykius; nesivelti į ryšius, kurie išgręžia ir palieka mažiau, nei pats davei. Dėl to šis romanas ir žavus - čia niekas nieko nekritikuoja. Vietomis skaityti tikrai juokinga. Ne Bridžitos lygio humoras, bet man juokelių pakako ir buvo smagu. O kur dar tos rimtesnės temos, tokios kaip artimo žmogaus liga ir mokėjimas priimti kito pagalbą. Tai romanas, parodantis, kad nereikia gyventi vien pagal visuomenės nustatytas normas. Pagal kitų nurodymus. Bristi į dalykus, į kuriuos visiškai nenorime bristi. Kad turėtume jausti tai, ką norime jausti tada, kai to norime, o ne tuomet, kai tai yra primetama iš šalies. Man taikrai patiko, nes labai vertinu knygas, kurios galvoje palieka daug minčių ir net šiokią tokią sumaištį.
Pagrindinė veikėja Nina - daug pasiekusi 32 metų kulinarinių knygų autorė. Ji su geriausia drauge yra pasiryžusios rasti gyvenimo meilę ir vis landžioja po pažinčių programėles, susitikinėja su įvairiais vyrais, tačiau pastangos vaisių neduoda. Ir staiga - bingo - Ninos gyvenime atsiranda žavus keistuolis, o moteris ima galvoti, kad štai jau jis yra TAS. Bet viskas pasisuka įdomia kryptimi. Gerokai įdomiau, nei galėtume numanyti. Kai man suėjo trišdešimt, gana stipriai pajutau, kaip mano gyvenimas skiriasi nuo aplinkinių. Dauguma turi šeimas, vaikus; dar kita dalis - jau spėję susituokti, išsiskirti, susilaukti vaikų ir su kadaise iki begalybės mylėtomis antrosiomis pusėmis pasukę į skirtingas puses. O aš dar vis mėgaujuosi laisve, keliauju kur noriu, kada noriu, susirandu bet kokias veiklas, nes tik pati esu už save ir savo gyvenimą atsakinga. Skamba savanudiškai, bet kad dar už mane nugyvens mano gyvenimą, jei ne aš pati? Skaitydama knygą ėmiau galvoti apie bendravimą su draugėmis, ir tai, kad jis tapo… kitoks. Mūsų pasauliai su geriausiomis draugėmis ėmė skirtis kaip diena ir naktis. Kai kurios iš jų net ėmė kalbėti pasitelkusios daugiskaitą, nors prieš pačios susilaukdamos vaikučių juokėsi iš tų supermamų. Ir kad ir kokios skirtingos mes bebūtume, aš nepaprastai didžiuojuosi savo draugėmis, kurios sukūrė šeimas. Tomis, kurios vaikelius augina vienos. Tačiau dažnai aplanko ir liūdesys, nes mūsų gyvenimai taip stipriai ėmė ir išsiskyrė. Ir ta praraja, su metais, rodos ima ir vis platėja. Naujučiu, jog panašioje situacijoje atsiduria ne tik moterys, bet ir vyrai, kai su draugais susitikti nebegali, nes yra šeima, vaikai, namai. Šiame romane apie tai kalbama nepaprastai daug. Tačiau kaip ir gyvenime, niekas neklausia ir net nepagalvoja, kad kai kuriais atvejais tai yra aplinkybės, o dar kitais - jau žmogaus pasirinkimas. Nebūti su pirmu pasitaikiusiu žmogumi, nelipti į toksiškus santykius; nesivelti į ryšius, kurie išgręžia ir palieka mažiau, nei pats davei. Dėl to šis romanas ir žavus - čia niekas nieko nekritikuoja. Vietomis skaityti tikrai juokinga. Ne Bridžitos lygio humoras, bet man juokelių pakako ir buvo smagu. O kur dar tos rimtesnės temos, tokios kaip artimo žmogaus liga ir mokėjimas priimti kito pagalbą. Tai romanas, parodantis, kad nereikia gyventi vien pagal visuomenės nustatytas normas. Pagal kitų nurodymus. Bristi į dalykus, į kuriuos visiškai nenorime bristi. Kad turėtume jausti tai, ką norime jausti tada, kai to norime, o ne tuomet, kai tai yra primetama iš šalies. Man taikrai patiko, nes labai vertinu knygas, kurios galvoje palieka daug minčių ir net šiokią tokią sumaištį.
Susitikime instagrame!
