Neslėpsiu, mane labiausiai sudomino šio romano pavadinimas. Tiesiog alsuoja vaikyste, kai tikime pasakomis, stebuklais; kai matome daugiau gėrio ir grožio, o ne pykčio ir nusivylimų. Todėl vien iš knygos pavadinimo numaniau, kad bus kalbama apie tą šventą, vaikišką naivumą, kai viskas buvo gerai, kai užteko saugumo jausmo, maisto, šilumos ir to buvo gana. Bet vis šiame romane nuolat atsiranda ir tie tamsumos epizodai. Kai tą laimę ir džiaugsmą vis užtemdo koks nors priklausomybių ar neatsakingumo šešėlis. Kai gal net telieka vos vienas pasirinkimas - apsisukti ir bėgti kiek tik kojos neša su mintimi, kad negrįši niekada.
Knygoje pasakojama dviejų seserų istorija. Penkiolika metų Kitė manosi netekusi sesers amžiams. Tačiau vieną dieną per televiziją pamato seniai pamestą ir penkiolika metų nematytą seserį. Moteris įsitikinusi, kad tai Džozė ir iškeliauja į Naująją Zelandiją jos ieškoti. Beveik adatos šieno kupetoje, tačiau yra palaidų galų, o kelyje sutikti žmonės geranoriškai jai padeda. Ypač svetimoje šalyje sutiktas karštas vyras, kuriam Kitė netrunka pajusti kažką daugiau…
Vieną istorijos dalį išgirstame iš vienos, kitą jau iš kitos sesers. Ir čia visai įdomu, nes abi linijos - tarsi diena ir naktis. Kitės pasakojimas - tai meilės istorija, be galo daug aistros, abejonių ir vienas kito jaukinimosi. O štai Džozės dalis daug skaudesnė. Bet ir logiška, sesuo tikrai ne dėl gero gyvenimo susikrovė šmutkes ir pabėgo į kitą pasaulio pusę.
Jeigu būčiau ne tokia ėdri skaitytoja ir perskaityčiau po knygą per mėnesį, tai šia būčiau labai patenkinta. Netrūko veiksmo, dramos, paslapčių, įdomių veikėjų. Kadangi skaitau gerokai daugiau, man romanas turėjo tą pačią bėdą, kurią vis dažniau ir dažniau sutinku - galėjo būti trumpesnis. Net manau, kad nereikėjo tokios ilgos ir monotoniškos pradžios, dėl ko ir įsivažiuoti prireikė laiko. Bet nepaisant viso šito, romanas geras.
Ne dėl dramos, o dėl tos tikros, gyvenimiškos dalies, kai supranti, kad vaikai ir turi būti naivūs, paaugliai priimti ne visada protingus sprendimus. Ir tai, jog tėvai turi rūpintis savo vaikais, jei jau jų susilaukia. Šioje knygoje ir istorijoje aš to pasigedau; manau galima numanyti kas būna, kai vaikai auga be priežiūros ir prie kokių dalykų tai kartais priveda. Patikėjau šia istorija, veikėjomis ir tuo, kas jų gyvenimuose vyko. Ir pasidarė liūdna, bet kartais taip jau būna.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
