Manau, kad parašyti knygą gali ne kiekvienas. Tam reikia daug laiko, o rašymas nėra tik tuo metu, kai sėdi ir rašai. Rašymas yra lapelių aprašinėjimas keistose vietose, audio įrašų įsirašinėjimas vidury nakties, nes susapnavai būtent tą sceną, kuri ramybės nedavė jau kelias savaites. Tikrai nemanau, kad knyga op ir pasirašo. Tad džiaugiuosi dėl Ramunės. Įgyvendinant tokias svajones atiduodame daug savęs.
O knyga. Na, debiutinė. Man per naivi. Saldumas netrukdo, aš pati iš tų, kur pasiseilėja. Bet man kliuvo vienas dalykas, kurio knygose norėčiau mažiau. Ir čia ne šios autorės kaltė, o mūsų mentaliteto. Mūsų senelių ar tėvų auklėjimo. Ir tai yra ne kas kita, o poplintusinės, keliais prieš vyrus šliaužiojančios moterys. Ir jei tas veiksmas neturi nieko bendro su seksu, taip neturėtų būti. Žinau, visokių moterų yra gyvenime, bet po galais, kodėl mes knygose negalime parodyti, kad moterys yra stiprios, turi valią, galią spręsti ir išgyventi pačios?⠀
Ši mintis man sukosi galvoje visą laiką skaitant. Ir nepaliko iki šiol. Ir gaila, nes simpatijų nepajutau nei vienam iš veikėjų, išskyrus... Nerealią kaimynėlę - namo apsauginę - pletkų surinkėją ir platintoją. Norėjau, kad knyga paliestų labiau, bet yra kaip yra. Gal jei būtų kiek trumpesnė ir joje mažiau nedaug prasmės turinčių dialogų? Gal aiškumas, apie kurią porą ar merginą iš tiesų pasakojama, bet čia jau struktūroje liapsusai, tai labai lengvai ištaisoma gero redaktoriaus dėka arba tiesiog pasimokoma kitai knygai.⠀
Ačiū už knygą, buvo malonu susipažinti su kūryba. Ir labai tikiuosi, kad pastabos bus naudingos kada nors ateityje, kai rašysi trečią knygą ar redaguosi antrąją.
Susitikime instagrame!
