Tai buvo jau trečioji perskaityta šios autorės knyga. Patiko visos trys, tačiau niekas kol kas neperspjauna „Anapus uždarų durų“. Ten buvo šiurpuliukai. Blogis ir įtampa ėmė viršų. O čia mane tiesiog apgavo, panašiai kaip ir pagrindinę veikėją. Atrodytų gi va protingos moterys, o pasirodo, naivios malalietkos.⠀
Alisa ir Leo atsikrausto į naują namą, tikėdamiesi pradėti naują gyvenimo etapą. Tačiau vyrui vis dirbant ir važinėjant vis ilgesniam laikui, Alisa ima kapstytis po gyvenvietės paslaptis, paskalas ir praeitį. Tai, ką jai pavyksta išsiaiškinti, jos nenudžiugina, tad moteris ima kapstytis dar giliau. Kas iš tiesų nutiko jos name, kurį vyras taip nekantravo įsigyti?
Ir vėl jaučiau „Nusivylusių namų šeimininkių“ atmosferą. Visi viską apie vieni kitus žino. Visi viską mato, supranta. Įtarimai su kiekviena diena ir kiekvienu nauju pletku tik didėja. Pamažu ir baimė ima rastis. Ir norėjau, kad iš tos įtampos ir baimės kažkas išsivystytų. Ar taip įvyko? Beveik. Man trūko kruopos iki to tikro, pilno ir sodraus įspūdžio ar akimirkos kai aikteli ar pakeli antakius iš nuostabos.
Tiek Alisa, tiek jos vyras pasirodė įdomūs. Kiekvienas su savo paslaptimis ir nepasakytais dalykais. Ir man tai patiko, nes netrūko intrigos. Iki pat pabaigos. Tik kažkurią akimirką pasirodė, kad vyras autorės buvo... pamirštas ir kažkodėl prisimintas tik tuomet, kai reikėjo užpildyti kažkokias siužeto skyles.
Tai vienas iš tų trilerių, kuriuos drąsiai rekomenduočiau pradedantiems trilerių skaitytojams. Ne per daug nuobodus, ne iš tų nuspėjamų, bet tiems, kurie skaito jų daugiau, labai stipriai nenustebins ir wow efekto tikriausiai nesukels. Bet man paliko gerą įspūdį ir kaip trilerių kūrėją, Paris aš ir toliau mėgsiu.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
