Šios knygos negaliu pavadinti lengva. Negaliu jos rekomenduoti atostogoms. Niekaip neparekomenduosiu ir žmonėms, kuriems patinka veiksmas, nuotykiai ar bėgimas. Nes ši knyga yra visai ne apie tai. Šis romanas yra apie paieškas, ryšį, prisirišimą, saugumo jausmą ir jo netekimą. Apie įvykius ir tas akimirkas gyvenime, kai viskas apsiverčia aukštyn kojomis per sekundę.
Pagrindinė šio romano veikėja Franė stebi paskutines gyvas likusias poliarines žuvėdras. Moteris jas seka, yra įsitikinusi, jog jos skris tuo pačiu maršrutu, kaip ir visuomet, tad apsukrumo dėka jauna mokslininkė netrunka įsipaišyti į žvejybinio laivo komandą. Tačiau atsidūrimas tokiame laive prieštarauja jos įsitikinimams, tad ir kiti laivo nariai tą junta. Taip pat jauna moteris rašo laiškus savo vyrui, kurį nuolat palieka…
Veiksmo trūkumą (man tai greičiau buvo privalumas) autorė kompensuoja sluoksniais. Kiekvienas laivo gyventojas turi ką papasakoti, turi savo istoriją ir patirtis. Nors didžioji knygos dalis vyksta vandenyne, autorė mus šiek tiek pamėto ir laiku. Pasakoja apie Franės gyvenimą. Apie jos santykį su vyru, su kitais žmonėmis. Apie jos negebėjimą mylėti, norą bėgti, eiti, plaukti, lipti, o ne tiesiog būti su žmogumi, įsivaizduojant, kad tai gyvenime yra svarbiausia. Ši veikėja man priminė kelias fikcines ir ne tik fikcines moteris, apie kurias jau yra tekę skaityti ar žiūrėti filmus. Ir nežinau kodėl, nes tarp mūsų kaip bepažiūrėsi, labai mažai bendro, aš pajutau ryšį su Frane. Supratau jos norus, jos emocijas ir jos patiriamus jausmus.
„Migracijos“ - tai ne šiaip romanas apie moters paieškas, žuvėdrų persekiojimą ir pasiplaukiojimus jūroje. Tai romanas ir apie ekologiją, apie išsaugojimą to, kas mums turėtų rūpėti, tačiau kam mes dar ir šiandien skiriame gerokai per mažai dėmesio. Tai romanas, parodantis mums, kokie mes vis tiek esame savanaudžiai. Tai knyga, kurioje pasakojama, kaip mes prisidedame prie ištisų gyvūnų rūšių išnykimo.
Dar viena mano sielos knyga. Suvirpino viską viduje. Kai kuriuos dalykus nujautė mano moteriška intuicija. Kai kurie nutikimai privertė atsidusti. Ir kažkodėl man netrukdė Franės gyvenimas, jos patirtys, meilė, skausmas; tai tik papildė jau ir taip puikią istoriją. Įnešė daug humaniškumo, tikrumo ir suvokimo, koks tarpusavio ryšys iš tiesų yra svarbus žmogui, norinčiam gyventi, o ne tik egzistuoti.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
