Natalija - moteris, pasirodžiusi ant psichoterapeuto durų slenksčio, pasisako, kad viskas, apie ką ji tesugeba gyvenime galvoti, tai seksas. Visoks seksas, su įvairiais žmonėmis, ne visada svarbu kokiomis sąlygomis. Psichoterapautė imasi rečiau naudojamų metodų ir pasitelkdama meną, literatūrą, įvairius žodžius imasi narstytis po Natalijos sielos kerteles.
Šimtu procentų - patenka į keisčiausių kada nors skaitytų knygų trejetą. Nekalbu apie tokias, kuriose kliedesiai, nes ši ne tokia. Čia labiau stebino veikėja, jos elgesys, provokacijos, pasakojami dalykai. Paprastai kalbant, tai knyga tikrai ne davatkoms ar naivioms moterėlėms, kurios tikisi kažko, pavadinkime, pošlo… Bus čia ir to, bet kaip jau galima suprasti iš anotacijos, viskas lupama ir nulupama tarsi svogūno sluoksniai, tik labai lėtai, su baime, kad truktelėjus stipriau galimai nudirsi visą odą…
Priminė nelabai seniai skaitytą knyga „Agata“, bet tik dėl to, kad veiksmo ir įvykių centre - psichoterapeutas ir jo pacientas. Daugiau tarp šių knygų aš neradau nieko. Šoko faktorius ir elementai priminė knygą „Vegetarė“, o pati temą - „Žmogėdros sode“. Norėtųsi apie knygą pakalbėti kitaip, plačiau, per kažkokius pajautimus, patirtis, pačios suvokimą. Tačiau to padaryti nesigaus niekaip. Savęs tapatinti su Natalija net ir negalėčiau (kaži, ar ir noro tam būtų). Ir būtent dėl to knyga nepaliečia. Nesujudina nieko ar beveik nieko viduje.
Ar mane šokiravo? Be abejonės. Verti puslapius, skaitai, supranti, kad nieko švento ir doro čia nebus, kai gyvenimo įspūdžiais dalinasi nimfomanė, ir tada bum - iliustracija. Nekukli iliustracija. Tik pagalvojau: o jei knygą tuo metu būčiau skaičiusi autobuse…
Jei kalbėti apie rimtesnius dalykus - nelabai ką naujo ši knyga pasakė. Tai, kad daug ką atsinešame iš tėvų, ne naujiena. Kad jie formuoja mūsų asmenybę, mūsų baimes, mūsų gebėjimą bendrauti ir kitus dalykus. Tačiau čia pasigedau daug visko. Gilesnio kapstymo, matymo, norėjosi gal kiek mažiau pokalbių apie galvas, daugiau apie priežastis ir pasekmes. Bet gal tik man taip pasirodė. Nesu psichoterapeutė, ir nieku gyvu nenoriu apsiimti kažką kritikuoti.
Jei norite labai keistos, šiurpinančios ir šokiruojančios knygos - pirmyn. Tik aš šiek tiek bijau, kad tik tiek iš jos ir tegavau. Nors ne, meluoju. Radau nemažai man artimo humoro, vis juokiausi, ir stebėjausi autorės išmone arba jos pacientų fantazija.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
