Ak, Bernadeta, kas tu tokia? Ar tiesiog šarminga miestelio moteris, paskalų objektas, įtakingo vyro žmona ir labai įdomios ir protingos dukters mama? Ar vis tik kažkas daugiau? Svarsčiau, kaip čia papasakoti apie siužetą, bet kad nėra ko pasakoti - ne siužete esmė, o asmenybėse ir rašymo stiliuje. Planuojama šeimos kelionė į Antarktidą, Bernadetos niekas aplink nemėgsta. Greit galima suprasti, kad moteris turi kažkokią keistą praeitį, apie kurią težino jos genijus, Microsoft dirbantis vyras. Ir kas iš viso to? Tarsi jos psichologinę būklę atspindintys namai, kurie griūna, byra ir dūlėja nuo erozijos, vėjo ar tiesiog nepriežiūros. Visa tai sukuria keistą ir gluminantį šeimos portretą.
Nepaprastai juokinga knyga, bent jau pradžioje. Ir ne ką mažiau gluminanti, nes iš pat pradžių prireikė nemažai pastangų ir atidumo, kad susigaudyčiau kas čia pasakoja ir kodėl. Kieno ten laiškai ir rašteliai. Kas sieja vienas veikėjas su Bernadeta, ir kas yra ta moteris, rašanti laiškus iš Indijos? Knyga - galvosūkis. Tačiau kai tik dėlionės dalys ėmė kristi į reikiamas vietas, ėmiau knyga mėgautis ir negalėjau nesižavėti Bernadeta. Įdomu tai, kad apie ją pradžioje nežinojome beveik nieko, o sužinojus bent jau mano nuomonė apie šią moterį pasikeitė kardinaliai. Čia kaip ir būna gyvenime, būni prisiklausęs apie ką nors pletkų, kitų žmonių nuomonių ir kalbų, tačiau pats vaizdo neturėjai progos sudaryti, o susipažinęs lieki labai maloniai nustebęs. Ir tikrai neslėpsiu, man taip yra buvę ne kartą ir ne du. Ir tokiais atvejais tie žmonės, apie kuriuos buvau susikūrusi ir susidariusi nuomonę galvoje, galiausiai mane stipriai išmuša iš vėžių ir viską paneigia.
...staiga viduryje knygos sužinome daugiau apie Bernadetą. O tą akimirką man viskas surezonuoja su kai kuriomis gyvenimo patirtimis ir aš imu puikiai ją suprasti. Tik labai norėjau, kad nepasiduotų. Labai labai ja tikėjau. Po tiek daug juoko ir humoro pirmoje knygos dalyje, man suspaudė širdį, pasidarė liūdna. Bet vis tiek vietomis buvo šmaikštu, juokinga, keliose vietose džiaugiausi, kad negėriau kavos ar arbatos skaitydama, nes viskas būtų fonatu išprunkšta.
Bet, deja, kaip knygos pradžia kabino, juokino, vėliau graudino - iš esmės - įtraukė, nepaleido ir žavėjo, taip link pabaigos su kiekvienu skyriumi vis labiau tolau nuo istorijos arba ji tolo nuo manęs. Viskas, kas man buvo artima pradingo. Net pati Bernadeta gana stipriai pasikeitė. Arba gal aš norėjau ją matyti kitokią. Drąsesnę, įnoringesnę ir bent truputį laimingesnę. Nepasikeitė tik jos ryšys su dukra - o tai ir yra šios knygos pamatas, jos stipriausia grandis.
Keista knyga, tačiau nesistebiu, kad ji daug kam patinka. Neabejoju, jei nepapirks siužetas, būsimus skaitytojus nuginkluos humoras.
Keista knyga, tačiau nesistebiu, kad ji daug kam patinka. Neabejoju, jei nepapirks siužetas, būsimus skaitytojus nuginkluos humoras.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
