Kaip tu save matai, kai esi 50/50? Nei baltaodis, nei juodaodis. Kai tarsi gali pasirinkti. Ir viskas priklausys tik nuo to, į kurią pusę pasuksi. Kur tu eisi, su kuo bendrausi, kaip kursi šeimą ir su kokiomis tiesomis ar melais gyvensi.
Romano centre - dvi seserys. Dezirė ir Stela. Abi, būdamos dar paauglės pabėga iš tokio mažo miestuko, kuris net nėra pažymėtas žemėlapyje. Ir abi viena nuo kitos su laiku atitrūksta įdomiai pasisukusių aplinkybių dėka. Stela išteka už baltaodžio vyro, o štai Dezirė grįžta į vaikystės namus po nelaimingos santuokos su juoda tarsi smala dukrele. Vėliau istorija mums pasakojama ir iš seserų dukterų perspektyvų (Džudės ir Kenedės), tačiau viskas persipina tarpusavyje. Moterys vis tiek lieka moterimis, kurių poreikiai retai kada priklauso tik nuo odos spalvos.
Istorija daugiasluoksnė. Tiek daug daug visko. Tapatybės klausimai, diskriminacija. Lyties keitimas. Bet visų svarbiausia čia buvo rasė. Odos spalva. Skaitydama šį romaną ne retai grįždavau į dienas, kai skaičiau „Mergaitė, moteris, kita“. Ten buvo analizuojamos panašios temos. Tačiau diskusija ar jos nebuvimas man labiau patiko šioje knygoje. Viskas buvo pasakyta, išreikšta, tačiau subtiliau. Tarsi tarp eilučių.
Skaitydama kai kurias knygas labai susidomiu ir dvynių ryšiu. Gal, kad gyvenime yra tekę sutikti nemažai dvynių. Gal tam tikri mitai apie juos siejančius saitus verčia domėtis plačiau. Nežinau, tačiau skaitant tai kelia geras emocijas. Norisi išgirsti daugiau apie seseris, kurios jaučia viena kitą per atstumą. Ar taip buvo šiame romane!? Nemanau. To čia nemačiau. Bet nenoriu nieko išduoti.
Skirtingos seserys, skirtingi jų likimai. Visai kitokios jų dukterys. Kontrastas viso romano metu. Ir man tai tiko. Pradžioje kiek glumino laiko ir veikėjų šokinėjimas bei kaita. Tačiau tai ir padėjo įsijausti į kelių kartų moterų istorijas ir mane atitolino tuo pat metu. Norėjosi daugiau, tačiau dažnai gavosi ne giliau, o plačiau, bet paviršiumi.
Net neminėsiu patyčių ar diskriminacijos romane. To čia buvo daug. Vienais atvejais tai buvo suprantama kaip norma, kitais kraupstama. Priklausomai nuo konteksto, aplinkybių ar diskurso. Dvi skirtingos moterys augino dukras. Dvynės augino dukras. Skirtingas dukras.
Vietomis romanas priminė kitas knygas. „Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau“ - mažas, prabangus priemiesčio gyvenimas. „Kaimynai“ - nesibaigiantys moterų pletkai ir dramos. Kartu su prieš tai minėtu romanu, visiškas jų kokteilis. Bent jau man taip pasirodė.
Perskaičiusi likau suglumusi, nes noriu vertinti ir labai gerai ir tėkšti 2 iš 5 žvaigždes už begales labai nuobodžių ir neitikinusių vietų. Bet emocijos yra gerai. Romanas liks mano namų knygų lentynoje.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
