Nebus ilgų išvedžiojimų, nebus kažkokios psichologinės analizės, nes neturiu tam kompetencijos. Bet žinau porą tokių žmonių kaip Džeinė, tad skaityti buvo baisu. Abi dalys mane pakraupino. Norėtųsi tokių žmonių nepažinoti. Manau, kiekvienas pažįstame bent vieną tokią Džeinę savo gyvenime. Deja.
Džeinė yra sociopatė, narcizė, kuri viską pasiekia bet kokia kaina. Lipa per galvas, eina teisėtais ir neteisėtais, manipuliacijos, šantažo ir apgavystės keliais. Kuomet pirmoje dalyje jos tikslas ir planas buvo aiškus, apgalvotas ir jai netrūko motyvacijos, tai šioje dalyje ji tiesiog ieško savo dukterėčios Keilos, nes numano, jog ši gali būti tokia pati kaip ji ir prisivirti košės. Žodžiu, iš neempatiškos kalės Džeinė tampa rūpestinga tetule.
Bet nors ir istorija manęs itin nevežė, viską vilko pati Džeinė. Vėl šypsotis vertė jos ego, jos vis numetami juokeliai ar net juodo humoro perliukai. Kaip personažą, aš ją įsimylėjau. Kaip žmogus… manau, kad toks veikėjas gyvenime yra kažkas baisaus. O jei tokia sociopatė dar sutinka tokį patį kaip pati… ir sujungia jėgas vardan kokio nors kraupaus tikslo. Tampa komanda. Brrr.
Visai norėčiau dar vienos dalies apie Džeinę. Gal net komandinio jų su dukterėčia projekto, tik kad būtų kažkas su intriga ir paslaptimi, kaip kad buvo pirmoje dalyje, nes čia man to trūko. Bet jei gyvenime trūksta prieskonių ir įdomesnių veikėjų, šios knygos patiks, net neabejoju.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
