Aš labai, labai norėjau, kad šis romanas man patiktų. Atsiliepimai, įvertinimai ir žmonių nuomonės rėkte rėkė - laukia stipri, skaudi, įtikinanti istorija, kuri paliečia ir kuriai abejingų nelieka. Žinote ką - abejingų tikrai nelieka, nes mane knyga erzino, nervino ir aš norėjau kuo greičiau ją pabaigti. Kodėl nemečiau? Smalsumas, elementarus smalsumas, kai norisi sužinoti ar kvaili veikėjai galiausiai gaus galą, ar vis tik įvyks holivudinis variantas ir visi gyvens ilgai ir laimingai.
Trys pagrindiniai romano herojai - trylikametė Rachelė, žydų kilmės mergaitė, bėganti paskui svajonę ir pažadus apie geresnį gyvenimą. Kita veikėja - Sicilijoje gyvenusi Rozeta, kuri, vejama patyčių irgi bėga iš gimtųjų kraštų. Ir trečiasis veikėjas Rokas. Jaunas vaikinukas nori ištrūkti iš mafijos gniaužtų, tad kaip ir merginos, laivu plaukia į Buenos Aires ieškoti laisvės. Tačiau ar viskas bus taip kaip šie jauni ambicingi žmonės tikisi?
Prostitucija, mafijos šleifas ir bepročiai persekiotojai - štai kas laukia visų trijų veikėjų. Plačiau nepasakosiu, tačiau Buenos Airės tikrai nei vienam iš jų netampa saugiu prieglobsčiu. O labai labai gaila. Pradžioje skaičiau ir nuoširdžiai norėjau, kad jiems pasisektų. Kad pavyktų, kad ta nauja pradžia atneštų daugiau gerų emocijų ir patirčių nei skausmo. Ar taip buvo ir vėliau, ar linkėjau to paties? Ne visai, nes man labai stipriai koją kišo veikėjų naivumas. Suprantu, jie jauni, nepatyrę, aplink mato daugiau gėrio nei blogio, tačiau kai kurie dalykai buvo tokie akivaizdūs, badyte badė akis, ir vis tiek buvo pražiūrėti.
Romano ašis - neteisybė, skausmas ir prostitucija. Dešimtys klientų per diena, nepaliaujamas skausmas ir išeičių nebuvimas. Akligatvis. Vietos ir situacijos, kai esi vienui vienas, o visi kiti pasiruošę dėl savo gyvybės perkąsti vienas kitam gerklę. Kai negali pasitikėti niekuo, kartais net ir savimi, nes galimai esi apsvaiginta. Vietomis buvo šlykštu, vietomis baisu, baugu ir labai gaila veikėjų. Negaliu nejausti tokių jausmų, net jei romanas ir atrodo per daug melodramatiškas. Nes toks jis man ir pasirodė. Telemunda presenta. Priminė serialus, kuriuos vaikystėje žiūrėdavau su močiute, kuomet ji nerdavo spalvotas servetėles, pamenu, taip ir ispanų kalbą pramokau, bet patys serialai juk beverčiai, nebent norisi pasimokyti koks beskonis gali būti interjeras ar kaip reikia apsimesti, kad verki.
Pripažįstu, autorius talentingas, paliečia tokias jautrias temas kaip emigracija, prostitucija, gyvenimas svetimame krašte, mafija, diskriminacija. Tačiau mano skoniui viskas įvilkta ir per puošnų rūbą, kuomet visko labai daug, o juk taip dažnai mažiau yra daugiau.
Susitikime instagrame!
