DVIDEŠIMT AŠTUONI SU PUSE NORO - Denise Grover Swank

Knyga pasakoja apie labai naivią, mamos despotės priespaudoje gyvenančią merginą, vardu Rouzė. Vieną dieną ji išvysta save mirusią, ją aplanko tarsi vizija, tarsi kažkoks nušvitimas… mergina išsigąsta ir sugalvoja paskutines savo gyvenimo dienas praleisti prasmingai ir ant čekio ima rašyti dalykus, kuriuos nori išbandyti, patirti, nusipirkti, paragauti - taip susidaro ir tie 28,5 noro. Tačiau grįžus namo jos vizija išsipildo, tik kitokia forma - Rouzės motina negyva, ji apkaltinama žmogžudyste ir jos gyvenime po kojomis ima painiotis žavus kaimynas. Žodžiu, nuobodus gyvenimas tampa net labai kupinas veiksmo.

Mėgstu tokias lengvas, visiškai neįpareigojančias smegenų pravėdinimo knygas. Vien tik tokias skaityti negalėčiau, nes veikėjai nepasižymi aukštu intelektu, tad dingsta netikėtumo faktorius ir didelė dalis įdomumo, tačiau kartais tokie romaniukai padeda pabėgti ir atsiplėšti nuo realybės, ypač jei ji tuo metu per sunki. Man panašiai šįkart ir buvo - tomis dienomis, kai nenorėjau nieko, pasiėmiau šią knygą ir tikrai, padėjo užsimiršti. O kur dar visas juodas humoras ir gana nevykę pagrindinės veikėjos bandymai kone visose gyvenimo srityse. Prajuokino ne kartą. Skaitai, supranti, kad netyčia jai taip gaunas, kad na niekas nenori būti nevykėlis, bet vis tiek ir gaila, ir juokas ima.

Nieko labai naujo, įdomaus ar įmantraus šioje knygoje tikrai neradau. Skaičiau, plaukiau tekstu, baisėjausi Rouzės naivumu. Pabaigoje pasirodė kiek per daug veiksmo elementų, net gerokai per daug. Pradžioje, žinoma, purčiausi dėl motinos elgesio ir supratau autorės norą tą įspūdį dar ryškinti, kad tik mama atrodytų kuo baisesnė. Priminė knygą „Žydroji pilis”, tai va abi motinos iš romanų galėtų būti geros draugytės realybėje ir kartu kurti planus kaip galima psichologiškai dar labiau palaužti dukras.

Sarkastiškai kalbu apie romaną, bet kitaip neįmanoma. Skaičiau, tuo metu patiko. Ar ilgam lieka atmintyje? Nelabai. Ar skaitysiu kitas dalis, jei išleis - abejoju. Bet kaip jau minėjau, kartais tokių reikia. Ne tik poilsiui, bet kad po to imtum dar labiau vertinti kokybišką literatūrą.

Leidyklos dovana.

Susitikime instagrame!