Manau, kad šioji knyga gali tapti neblogu vadovėliu sociopatams. Čia pateiktas visas mąstymas nuo - iki, kai žinai, kaip Džeinė mąstys ir kaip ne. Ji pati papasakos kaip ir kodėl jaus vieną ar kitą jausmą. Pasidalins savo žingsniais į priekį ir išjuoks neva kvailesnius už save. Tai žmogus be jokio moralės jausmo. Absoliučiai jokio. Ir baisiausia, kad tokia yra ne tik šios knygos pagrindinė herojė - tokie žmonės vaikšto ir tarp mūsų.
Džeinė grįžta į JAV iš Azijos neva laikinam projektui. Įsidarbina įmonėje, kur netrunka suvilioti savo boso ir su juo ima susitikinėti. Greit suprantame - sutapimų nėra, o Stivenas tik labai gerai apgalvoto keršto plano dalis. Džeinė yra pasiryžusi jį sužlugdyti bet kokia kaina. Viso veiksmo eigoje ima skleistis ir priežastys bei tikrieji veikėjų veidai. Ar tikrai kerštas tokia jau bloga mintis šiuo atveju?
Džeine, Džeine... Seniai nelaikiau rankose knygos iki ketvirtos valandos ryto, tiesiog turėjau sužinoti kaip viskas pasibaigs. Norėjau vieno, gavau kitą. Bet juk tu, Džeine, nesismulkini...
Įdomu buvo. Labai įdomu. Baisu ir smalsu vienu metu. Kai žinai, kad bus šakės ir kai esi užtikrinta, kad ji išsisuks, nesvarbu ką bepadarytų. Kiek tokių, kurie taip elgiasi, vaikšto gatvėmis? Tokių, kurių poelgiai matuojami tarsi pagal jų pačių sukurtus moralės kompasus? O jų rodmenys stipriai skiriasi nuo paprastų žmonių. Jie įsitikinę savo teisumu, ir dar kitus priverčia tikėti. Užsideda kaukes ir leidžia matyti tai, ką žmonės nori matyti.
Džeinė - puikiai sukurtas personažas. Ji linksma, jos mąstymas aštrus, juokeliai sarkastiški ir taiklūs, kartais net persunkti juodo humoro. Su nekantrumu griebsiu ir antrąją dalį, labai smalsu kaip jai seksis toliau ir ar ji galiausiai įklius.
Susitikime instagrame!
