Man patinka jaukios meilės istorijos, knygos, kurios sušildo, kai nuo pat pradžių aišku, kad baigsis laimingai, kad visi veikėjai gyvens ilgai ir tobulai. Kodėl mėgstu? Nes tai suteikia vilties. Ne tos apgaulingos, o tiesiog tokios vilties, kuri kaip saulės spindulys išlenda labai apniukusią dieną. Perskaičius tokią istoriją pasidaro ramu, apima geros emocijos. Ir tai yra nuostabu!
Keisė yra ugniagesių-gelbėtojų komandos dalis. Organizuota ir rimta moteris vieną dieną išmušama iš vėžių ir jai tenka priimti svarbų sprendimą - ar ji nori palikti Ostiną, kraustytis pas mamą, su kuria santykiai, švelniai tariant pašliję... O kur dar darbas aplinkoje, kur į moterį žiūrima kaip į aksesuarą, o ne lygiavertį komandos narį. Ar likti ir kažkaip kapanotis? Tačiau vargu ar Keisė turi pasirinkimą. Vos atvykus į kaimą iš didmiesčio jauna moteris suvokia, jog čia jos laukia daugiau nei taikos paieškos su mama ar naujas darbas.⠀
Šis romanas man patiko, neslėpsiu. Pati su dideliu džiaugsmu stebiu serialą apie gaisrinės kasdienybę, taip pat nevengiu ir medicininių serialų ir ligoninės romantikos, tai ši knyga apėmė visus man patinkančius dalykus.⠀
Pasakojimas gal ir nuspėjamas, gal ir truputį naivus, tačiau man patiko visi ryšiai tarp veikėjų, motinos ir dukters santykiai, kolegų bendravimas. O suvis įdomiausia buvo moterų ir vyrų kova - tarsi būtų dėl ko kovoti, ypač kai visiems reikia turėti vieną tikslą - gelbėti tuos, kuriems pagalbos reikia. Tačiau tokiais atvejais ima rastis ego žaidimai, sąskaitų suvedinėjimas ir visokios dramos, kurioms dažniausiai būna pats netinkamiausias laikas, ypač, kai rizikuojama žmonių gyvybėmis.⠀
Graži istorija, kiek naivokas siužetas, tačiau tai atperka labai smagi pagrindinė veikėja, kuri kovos iki paskutinės minutės ir sieks savo. Tikrai patiks romantikos pasiilgusiems ir čia tikrai netrūks žiežirbų ir dramos.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
