Pagaliau drąsiai galiu paskelbti - einu. Noriu būti atsakinga bei tuo pat metu neįstatyti į savęs į situacijas, kuomet dėl pandemijos atsirastų stresas, jaudulys, nervai, panika - dėl to lieku čia, Lietuvoje.
Pati save nustebinau savo pasirinkimu, nes… eisiu lietuvišką to paties šv. Jokūbo kelio atkarpą - Camino Lituano. 500km nuo Latvijos sienos iki pat Lenkijos. Per miškus, takus, brendant upėmis, miegant vienuolynuose, sodybose, klėčiuose, svečių namuose ir visur kitur, kur kas nors leis padėti galvą ant pagalvės, ar bent duos stogą, po kuriuo galėsiu pasitiesti miegmaišį.
Kai prieš trejus metus ėjau prancūziškąją šv. Jokūbo kelio dalį, įspūdžiais dalinausi feisbuke ir sulaukiau nemažai atgalinio ryšio. Visus 800km transliavau, rodžiau ir pasakojau, dalinausi džiaugsmais, vaizdais, jausmais, emocijomis. Savo ryžto dėka ir su begaliniu žmonių palaikymu kelią įveikiau.
Ir šįkart planuoju socialinius tinklus išnaudoti kaip dienoraštį, papasakoti kuo daugiau, pasidalinti ir įspūdžiais, ir pamatytais dalykais, kartais pasiskųsti skaudančiomis kojomis, išlieti širdį kai sprogs emocijų burbulas.
Eiti bijau kur kas labiau, nei bijojau eiti per Ispaniją. Ir bijau dėl to, kad namai taip greta, pagunda pasiduoti visą laiką bus prie pat. Per arti. Tačiau tikiuosi, kad tie 500km taps puikiu nuotykiu man ir ne ką mažesniu įkvepimu visiems kitiems. ⠀
Žinau, kad nemažai kam kils klausimų dėl pandemijos, tačiau žadu saugotis, prie žmonių dėvėti kaukę, dezinfekuoti rankas, gerti daug vandens, saugoti save. Tikiu, kad būnant protingu, adekvačiu ir laikantis visų saugumo reikalavimų tikrai įmanoma pasivaikščioti po Lietuvą ir nesusisirgti.⠀
Dabar laukia nemažai pasiruošimo darbų, šmutkių krovimo, reikia apgalvoti net mažiausias smulkmenas, kai kiekvienas gramas svarbus. Planuoju su jumis pasidalinti ir šiais įspūdžiais, nes tai kelio dalis. ⠀
Spirgu, laukiu, nekantrauju. Jau labai greit, labai labai!!
Susitikime instagrame!
