Šis romanas ilgai šmėžavo man prieš akis. Žmonės apie knygą kalbėjo, vėliau buvo sukurtas serialas, tad visi ėmė kalbėti ir apie jį. O aš, kaip žinia, stengiuosi pirmiau perskaityti knygą, o tik po to žiūrėti serialą ar filmą. Noriu pati susidaryti įspūdį apie veikėjus, o ne išsyk pamatyti juos tokius, kokius įsivaizdavo kažkas kitas. Tame juk ir yra skaitymo žavesys - kad kibini savo fantaziją ir vaizduotę, mėgaujiesi galvoje susikurtais vaizdais…
Konelis ir Mariana - du jaunuoliai, kaip diena ir naktis. Abu auga mažame miestelyje. Jis populiarus ir visų draugas, na, tiesiog miestelio žvaigždė. Tačiau jo mama dirba valytoja Marianos namuose. Du jauni žmonės netrunka susibendrauti, o realybė skaudi ir negailestinga. Ar įmanomi tokie santykiai?
Romanas veda mus per metų metus jų draugystės, santykių, abejonių, kontrastų jų gyvenime ir kardinalių pokyčių. Priminė įvykį mano gyvenime, kuomet dalyvavau viename renginyje, kuriame turėjome prisiimti skirtingus vaidmenis. Ignoruoti kitą ir būti tuo, kurį ignoruoja. Po pasikeitimų rolėmis tas situacijas analizavome, kalbėjome apie tai, kaip jautėmės abiem atvejais, ir kaip sunku tai buvo. Šis romanas man gana stipriai surezonavo su tuomet išjausta situacija, tik čia ignoravimą galima pakeisti populiarumu. Istorija gana smulkiai po kaulelį išnarsto abu atvejus, imi kraupti susivokęs. O jei dar netyčia atrandi kažką pažįstamo ar paties patirto...
Nežinau, ar ši knyga iš tokių, kurias labai ilgam atsimeni, ar kurios nuneša stogą - man taip nenutiko. Tikėjausi daugiau, nes labai vertinu istorijas apie kitokius, neįprastus santykius. Tačiau čia tas cinkelis laikėsi tik iki tam tikros vietos, o paskui, toks jausmas, autorė ėmė ir išbarstė jį kažkur pakeliui, Konelio ir Marianos gyvenimams betekant sava vaga.
“Mariana ne pirmą kartą pagalvojo, kad žiaurumas žeidžia ne tik auką, bet ir patį piktadarį - galbūt net giliau ir skaudžiau. Kai iš tavęs tyčiojasi, nesužinai apie save nieko ypatinga; bet tyčiodamasis iš kito sužinai tai, ko niekada neužmirši.”
Tai sentimentali, jauki knyga, kuri sukelia daug emocijų, o pabaigus lieka toks šiltas jausmas, slogi, tačiau teigiama emocija ir energija. Ir manau, jog skaitydama šią knygą radau citatą, kuri kuo puikiausiai apibūdina visą istoriją:
“Juokinga, pasakė jis, priimi sprendimą, nes tau patinka žmogus, o nuo to pasikeičia visas tavo gyvenimas. Tikriausiai esame tokio amžiaus, kai maži pasirinkimai gali daug ką nulemti. Bet tu apskritai padarei man labai gerą įtaką, manau, tikrai tapau geresniu žmogumi. Ačiū tau.”
Susitikime instagrame!
