Taip gražiai, jautriai ir kokybiškai parašytos knygos nebuvau į rankas paėmusi jau labai ilgą laiką. Ne pirmą kartą esu sugluminta ir pavadinimo vertimo, kuris anglų kalba gali turėti net kelias prasmes ir reikšmes, o štai čia... kažkaip sugadino viską ir padarė dar vieną knygą, kuri paskęsta kitų safyrų prekeivių, seserų ir tetulių paslapčių mišrainėje. Ir labai gaila, nes šis romanas nepatenka į tą kategoriją. Niekaip. Šio sodraus ir pasakojimo ir visų beveik 600 puslapių net ir norėdamas neįveiksi per porą vakarų. Ši istorija tokia daugiasluoksnė ir turtinga, jog mintyse lieka labai ilgam.⠀
Tomas Stounas ir indė vienuolė susipažįsta laive, o jį kamuoja jūros liga, moteris pasiaukojamai jį visą kelionę slaugo. Po kelionės laivu žmonės išsiskiria. Tačiau likimas jiems paruošęs staigmenų – jie vėl susitinka misionierių ligoninėje Misinge, Etiopijoje. Tačiau viskas galiausiai subyra, nes po daugelio metų darbo kartu Sesuo Marija pagimdo dvynius brolius – Marijoną ir Šivą, tačiau gimdymo metu miršta, o Tomas Stounas pabėga ir niekas nieko apie jį nebegirdi ilgus metus. Juos priglaudžia medikų šeima, kur jie gyvena apsupti medicinos ir meilės.⠀
Tai romanas, kuris pasakoja apie itin glaudų brolių ryšį, jų bendravimą ir... lėtą ir gana skausmingą atitrūkimą, kuomet MarijonasŠiva tampa Marijonu ir Šiva. Kuomet kiekvienas iš jų ima turėti savo nuomonę ir jausmus. Kuomet jų silpstantis ryšys atneša kartais tragiškų padarinių aplinkiniams. Ir kuomet nekaltas smalsumas pridaro daugiau bėdų, nei kas nors būtų kada įtaręs.⠀
Tai romanas apie mediciną. Apie pagarbą žmogui, jo kūnui. Apie tai, jog negalima nepadėti, ir apie tai, jog nederėtų bandyti gelbėti tada, tai nėra šansų. Apie mokėjimą sustoti, paleisti. Apie medicinos tobulėjimą, mokslo pasiekimus ir atradimus. O kas svarbiausia – apie didžiulį atsidavimą savo profesijai ir žmogui, dirbant net ir mažame Afrikos kaimelyje.
Žavėjo knygos veikėjai, nes gerų buvo daug daugiau, nei blogų. Paprastai tokiuose romanuose visada atsiras vienas, kuris pils deguto šaukštą į medaus statinę, o štai čia patys veikėjai buvo tiesiog žmonės su savo ydomis. Skauduliais. Ne visuomet pačiomis sėkmingiausiomis patirtimis. Tačiau būtent dėl visų sluoksnių šis romanas ir yra puikus. Daug visko gražaus paslėpta tarp eilučių. Broliška meilė. Paslaptys tarp jų, kurios augo kartu su tuo tarpu, kuris vis vėrėsi tarp jų su metais. Šiva ir Marijonas, Marijonas ir Šiva.⠀
Apie moterų apipjaustymą, tradicijas ir kitus siaubingus dalykus net nenoriu putotis, mano nuomonė seniai aiški – esu pasibaisėjusi ir šokiruota kaskart aptikusi ką nors panašaus skaitomoje knygoje, tad šioji nebuvo išimtis. Tačiau tuo pat metu vertinu autoriaus pastangas Afriką paversti kaip įmanoma autentiškesne, nors ir su visomis baisiomis jos tradicijomis.⠀
Tai nepaptastai gražiai parašytas, daugiasluoksnis romanas apie šeimą, jos santykius, o ypač apie brolių dvynių ryšį. Čia tiek daug visko, kad nedrįstu keliomis pastraipomis ir paviršiumi visko apibėgti, nes šis romanas nusipelno daugiau.
Susitikime instagrame!
