Dar viena knyga apie holokaustą ir koncentracijos stovyklas. Ėmiau ją į rankas, nes labai patiko „Aušvičo tatuiruotojas“, tad ir iš šios istorijos tikėjausi ne ką mažiau. Iškart galiu paminėti – nėra didelio skirtumo nuo kurios dalies pradėti, tarp istorijų tik keli sąlyčio taškai, o ir tie įtakos eiliškumui nedaro. Beje, Gitos ir Leilo istorija patiko labiau, nors Cilkai be galo pavydžiu stiprybės.⠀
Išvadavus Aušvicą-Birkenau Cilka galėtų mėgautis laisve, tačiau situacija tampa tarsi ta, kai užšokama nuo vilko ant meškos – jauna moteris po tragiškų patirčių įgrūdama į gyvulinį vagoną ir išvežama į Sibiro glūdumas, kur vėl turi mokytis išgyventi. Šįkart - Vorkutos gulage.⠀
Labai daug visko norisi pasakyti. Viena vertus – dalykai, apie kurios pasakojama romane, jau matyti ir girdėti šimtus kartų. Tačiau žiūrint iš kitos pusės, ypač, jei esi empatiškas žmogus – na kaip galima lyginti tokias patirtis? Kuriam iš jų labiau skaudėjo, o kuriam mažiau? Kiekvienos holokausto ir bet kurio genocido aukos patirtis yra skirtinga ir vis kitaip veikė žmones bei istoriją. Jų negalima sumenkinti, neturėtume ir lyginti. Bent jau aš taip manau. Juk visos koncentracijos stovyklos, karai, atominės bombos ir visi kiti tragiški reiškiniai, dėl kurių miršta nekalti žmonės, yra tiesiog nehumaniška.⠀
Ir Cilka. Be galo stipri. Atrodytų, nepalaužiama ir nesugniuždoma moteris. Būtent taip atrodė viso romano metu, ir man norėjosi pamatyti ir tą kitą jos pusę. Tą, kai ji suklumpa. Kai pasimeta ar nežino ką daryti. Manęs būtent šis aspektas ir neįtikino. Tiek visko. Tiek visko tragiško, o ji laikėsi, ir dar taip stipriai, ir dar sugebėjo padėti kitiems. Tarsi robotas. Kita vertus, nebuvau tokioje situacijoje, nežinau, kaip elgčiausi ir ką jausčiau pati.
Skaitant tokius romanus kyla viena mintis – kodėl tokiomis aplinkybėmis vyrai sužvėrėja, o jų aukomis tampa moterys? Kodėl jomis naudojamasi pasitenkinti, ir tiek? Nes tuo metu jos silpnesnės? Kur karo metu išgaruoja visas žmogiškumas? Ar čia tokie būdai išgyventi, kai išprievartavęs moterį tapsi didesniu vyru?
Įtraukianti knyga, nepaneigsi. Perskaičiau per ilgą vakarą. Cilka – tokia moteris, ta moteris, kuri nenusipelnė nė kruopos to, ką jai teko patirti. Perskaičiusi kiekvieną istoriją, kurioje mums primenami istorijos skauduliai suprantu, kad sąlygos, kuriomis mes gyvename yra labai geros.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
