Darboholikė Lina išprašoma iš darbo ir turės du mėnesius ilsėtis. Linos močiutė Ailinė, palikta vyro, įsisukusi savo nesibaigiančiose kaimo veiklose nori įdomesnio gyvenimo, nuotykių ir kibirkščių. Tad abi moterys susikeičia vietomis – Ailinė išvyksta į Linos namus Londone ir puola internetinių pažinčių verpetą. Lina, kita vertus, atvyksta į močiutės kaimą ir įsitraukia į visas močiutės paliktas veiklas, kurios kartais atrodo juokingos, nelogiškos, tačiau vienija žmones.
Tai jau antroji šios autorės knyga. Kad ir kokia naivi ir paprasta pasirodė knyga „Atskirai kartu“, tai šioji patiko kur kas labiau. Ailinės personažas vežė visą siužetą. Apie Liną skaičiau, numaniau kas vyks ir kaip susklostys jos likimas, tačiau Ailinė, velnių priėdusi močiutė buvo išminties perliukų lobynas ir jos veiksmų numanyti taip gerai nepavyko.
Atrodytų, tokie ekstremalūs pokyčiai, tačiau ar tikrai? Juk žmonės ir kaime ir mieste turi širdis, jausmus, tai buvo gera skaityti apie jų santykius. Lina atrodė naivoka, kartais jos sprendimai glumino, o aklumas jau ėmė net ir erzinti. Suprantu, kad toks buvo autorės pasirinkimas, bet Ailinės linija ir viena pati būtų atlaikiusi visą siužetą, net neabejoju. Vos tik pradėjus skaityti skyrių apie ją, pamiršdavau Liną.
Tik vieno nesupratau, ir čia gal net vieną dalyką išduosiu, bet... na kaip Lina galėjo taip netikėti močiute? Čia jau trupitį pykau, nes ta romano konflikto dalis pasirodė nereikalinga, romane ir be to buvo problemų, o ši... netiko Ailinei, netiko ir Linai, nes man jų santykis atrodė stipresnis, kad juodvi susipyktų dėl menkniekių.
Tai yra vienas iš tų jaukiųjų romanų, kokių gali užsimanyti po sunkesnės darbo savaitės, kai protas atsisako veikti, o skaityti norisi. Tikrai nepasirodė visiškai lėkštas ir nelogiškas – moterų santykis buvo aiškus ir man patiko. Pabaigoje man ir emocijas pakrutino, ir nemažai svarbių gyvenimo tiesų romane buvo paminėta.
Leidyklos dovana.
