Net nebandau slėpti, jog mėgstu šį rašytoją, ir kaskart perskaičiusi jo knygą ir rašydama apie ją apžvalgą paminiu vieną dalyką. Čia tiems, kurie to dar nežino: Musso rašo dviejų tipo romanus. Vieni jų yra su mistiniais elementais, kiti tokie labiau veiksmo prisodrinti, kaip penktadienio filmai per TV3. Tai ši knyga būtent tokia - Musso čia veikėjus vaiko, stato ant ausų, verčia juos bėgioti ir bijoti.
Populiarių romanų autorius Natanas staiga dingsta. Nustoja rašyti. Pasitraukia iš viešumos. Įsikuria gana privačioje, nedaug gyventojų turinčioje Bomono saloje. Į salą atvykus Matildai Monei ima dėtis keisti dalykai: dingimai, žmogžudystė ir kiti nepaaiškinami reiškiniai. Natano gyvenimas susidrumsčia, o kur dar į duris vis barbenantis jaunas ambicingas rašytojas…
Musso yra melagių melagis, apgavikas, makaronų kabintojas. Taip pat Musso yra puikus intrigantas. Tik labiau už visus šiuos dalykus mane žavi tai, kaip jo istorijos įtraukia ir nepaleidžia, kol nepasieki atomazgos, o tada belieka atsidusti ir grįžti prie pirmojo šios pastraipos sakinio: vėl prikabino makaronų, ir ką tu jam?
Bet nepaisant šio rašytojo talento regzti painias istorijas, man dar labiau patinka jo parenkamos citatos prieš kiekvieną skyrių. Taip pat, man patinka ir tai, kaip jis pasakoja apie kūrėjus, menininkus, rašytojus. Kiekviena jo knyga būna lengvo chaoso ir meilės literatūrai mišinys. Juk tikrai ne visi rašytojai taip aiškiai deklaruoja savo jausmus!
O jei trumpai, tai ši knyga beveik nesiskiria nuo kitų jo romanų: ir intrigos buvo, ir praeities šmėklų, ir veiksmo netrūko. Visko daug, tik man pačiai to chaoso pasirodė kiek per daug. Džiugu, kad pats rašytojas nesusipainiojo savo pinklėse, bet man galvą apsuko.
Ir man dar patiko pabaiga/anotacija. Iš tiesų, juk kokiais įdomiais būdais tie rašytojai po kruopelę susirenka įkvėpimą! Tad ši knyga iš dalies apie tai: apie bėgimą, rašymą, vienatvę, žmogžudystę, ir įkvėpimo paieškas.
Leidyklos dovana.
