Žodžių sąrašas – tai istorija apie pasaulį, kuris išgyveno katastrofą, o dabar jį valdo tironas, kuris už žmones nusprendžia viską. Kas įdomiausia, net ir parenka jiems žodžius, nes jo įsitikinimu būtent žodžiai viską sugadino ir sugriovė pasaulį. Žodininkė Leta kasdien perrašinėja senus žodžius ir juos dalina žmonėms, tačiau leidžiamų žodžių sąrašas vis trumpėja...
Esu labai maloniai nustebinta – nors ši knyga ir skirta paaugliams, viskas nėra glaistomas – jei kankina, tai kankina, jei žudo... na, supratote mintį. Nes aš vis tik negaliu pakęsti to, kuomet į paauglius yra žiūrima kaip į trapias gėleles ir viskas nuo jų slepiama. Kam slėpti kažką, apie ką jie jau seniai žino?
Pats romanas privertė susimąstyti ir mane: negirdime mes įspėjimų, nenorime girdėti, arba apsimetame, jog mūsų tai neliečia. Šis romanas kalba apie ekologines problemas, o aš viską skaičiau tarsi prognozę. Ir baisėjausi, kiek daug dalykų atpažinau, kiek daug iš jų dabar girdžiu, tačiau visuomenė ignoruoja. Juk žemė kada nors norės apsivalyti, ir aš vis labiau esu linkus manyti, kad lai valosi, nes mes patys tikrai jau nebeatstatysime to, ką pridirbom.
Žavėjo ir Nojaus laivo analogija viso romano metu. Ne iš religinės pusės, bet iš pačio istorijos moralo perspektyvos, iš veiksmo ir pasekmių sąsajos. Taip pat ir apie Troją buvo kalbėta. Vėl viskas susiję, realu.
Ši knyga mane ir traukė, ir gąsdino vienu metu. Skaičiau susidomėjusi, norėjau išsiaiškinti, kaip viskas pasibaigs, kodėl bus vienaip o ne kitaip, supratau, kad turime vertinti ne tik patį pasaulį ir jo išteklius, bet ir kalbą, kuria kalbame, nes ji yra galingas įrankis.
Patiks visiems, kurie mėgsta distopijas, ir galiu drąsiai pasakyti, kad nesibaidytumėte to, jog knyga skirta paaugliams. Man nesijautė, jog autorė būtų taikiusi į ne tokį patyrusį ar protingą skaitytoją, kokiais mes kartais laikome vaikus iki 15 metų.
Leidyklos dovana.
Susitikime INSTAGRAM!
