Šiomis dienomis visiems skundžiausi, kad vis knygos nuvilia. O ką reikėtų daryti, kai nori tą nusivylimų grandinę nutraukti? Reikia į rankas imti jau pažįstamo ir patikrinto autoriaus romaną. Taip ir padariau! Ir kuo viskas baigėsi? Pradėjau ryte, baigiau kitą dieną paryčiais, nes negalėjau padėti šalin nesužinojusi kas ir kodėl.
Ana yra korespondentė, žinių vedėja. Jau atrodytų, jog jos karjera stabili, tačiau viskas apsiverčia per dieną. Džekas - detektyvas, kuris įdeda daug pastangų ir darbo ieškodamas kaltųjų. Vieną rytą į gimtąjį miestuką dėl skirtingų priežasčių atvyksta abu - Ana - kurti reportažo apie žmogžudystę, o Džekas jos tirti... O gal jų motyvai visai kitokie?
Mane žavi tai, kaip ši rašytoja viską atskleidžia labai mažais trupinėliais. Siužetas vingiuotas, pasakotojai du ar trys, nežinia, o rašytoja taip parašiusi, kad skaitai, ir op, trupinys, dėlionės detalė. Jei esi pastabus, pasiimsi, nešiesi toliau, kol rasi kitą detalę ir žiūrėsi, ar susiriša galai. Ir taip viso romano metu. Vienas kitas trumpas sakinys, ir tiek. O skaitytojas galimai aikteli.
Buvo labai įdomi ir netikėta ir praeities dalis, šiurpą per kūną varančios paauglių veiklos. Patyčios. Silpnesnių už save skriaudimas. Galios demonstravimas. Nenoriu daug atskleisti, bet buvo labai įdomu, vienoje kitoje vietoje jau net pati atsisėdau patogiau ir bėgau eilutėmis greičiau nei įprastai.
Bendras įspūdis toks: buvo tikrai labai gerai! Įtikino motyvai, netrūko abejonių, o skaitytojas čia vedžiojimas už nosies kone visą skaitymo laikotarpį. Aš įtariau absoliučiai visus. Jau net buvau įsitikinusi, kad žinau! Bet deja, verčiau puslapį po puslapio, kad tik išsiaiškinti, ar buvau teisi. Ačiū dievams, teisi nebuvau.
Kam skausminga skaityti apie gyvūnų kankinimus ar kitokios orientacijos žmones ir jų gyvenimus, galite sėkmingai knygą apeiti.
Leidyklos dovana.
