Valancija yra dvidešimt devynerių metų senmergė, gyvenanti su teta ir motina, tačiau mintyse jauna moteris yra susikūrusi svajonių pilį, į kurią kartas nuo karto vis pabėga, kai tik nespaudžia tokie svarbūs darbai, kaip kad siuvinėjimas ar nepaliaujamas dulkių valymas. Vieną dieną Valancija pasijunta nekaip, tad žinodama, jog motina su teta supyktų, slapta apsilanko pas gydytoją ir sužino, jog jai gyventi beliko mėnuo ar kiek daugiau...
Tai knyga, kurią visai netyčia pamačiau leidyklos puslapyje ir užsimaniau. Juk tai „Anės iš Žaliastogių“ autorės kūrinys, apie kurį nebuvau nieko girdėjusi, o gaila. Bet dabar galiu džiaugtis ir visiems pasakoti, kokia tai graži ir jautri knyga!
Pati romano pradžia kiek glumino, pačiai prireikė laiko susiprasti, jog autorė viską hiperbolizuoja ir vietomis atrodo, jog gerokai persistengia ne šiaip sau. Bjaurybių pilna visuomenė, kur suaugusi moteris privalo klausyti mamos, ar tiesiog taip vaiką auklėti patogiau, kai neišsišoka, nelenda į akis? Nuolatinis gniuždymas ir murkdymas purve ir maišymas su žemėmis. Buvo gaila Valancijos didžiąją dalį knygos. Net istorijos pabaigoje man jos buvo gaila, nes šeima, kad ir kokia bebūtų, buvo dviveidžių balius.
Šios rašytojos gebėjimas sukurti veikėjus yra neįtikėtinas. Teta gerulė, mama velnio nešta, o dar buvo vienas dėdė, kuris tokius perliukus žarstė, skaičiau ir krizenau pusę knygos.
Piktybinis veikėjas, bet kai man pačiai juodas humoras prie širdies, negalėjau susilaikyti. Ir vėliau pačios Valancijos įžūlumas bei aštrus liežuvis buvo tai, kas šią istoriją pavertė sodria ir gerokai įdomesne.
Knygoje nemažai kalbama apie vaikystės ir paauglystės traumas ir kaip tai formuoja mūsų asmenybes, paliesta daug įvairių kitokių svarbių ir labai jautrių temų, bet man labiausiai vis tik patiko jaunos merginos sudegimas ir prisikėlimas iš pelenų. Taip, kaip moka tik feniksai. Džiaugiausi kartu su ja, bijojau irgi, jaudinausi dėl siužeto vingių, kurie galėjo nunešti bala žino kur; kita vertus, kai kurie dalykai buvo nuspėjami kaip holivudinio filmo pabaiga. Ir tai netrukdė, nes aš norėjau gero Valancijai.
Susitikime INSTAGRAM, ten dalinuosi daugiau ir dažniau, tad jei įdomūs knyginiai gyvenimai, kviečiu draugauti!
https://www.instagram.com/gretabrigita.lt_apie_knygas/
https://www.sofoklis.lt/zydroji-pilis
https://www.instagram.com/gretabrigita.lt_apie_knygas/
https://www.sofoklis.lt/zydroji-pilis
