Ar aš idealizavau Vieną? Be abejo. Ar tikėjausi kažko, kas man sukirbintų visas mintis? Emocijas? Taip stipriai, kad dar savaitę vaikščiočiau lyg šlapiu maišu trenkta? Ar taip įvyko? Ar karališkas miestas mane pakerėjo? Gal ne. Gal taip. Nežinau.
Man buvo labai gera, ramu, patiko architektūra, patiko tai, kad visame mieste visur reklamuojamas teatras, opera, parodos... Tikras meno lopšys.
Patiko ir ramūs žmonės. Gal neatrodo super laimingi, nevaikšto išsišiepę lyg amerikiečiai, tačiau atrodo nuoširdūs. Aš su barmenu vietiniu susibendravau, tai dar stikliuką kažko įpylė.
Kiek laiko reikėtų Vienai? Ne trijų dienų. Esu tikra. Kaip ir Paryžiuje, čia visko gerokai daugiau.
Aplankiau margą Hundertwasserio namą, kuris man priminė Užupį. Aplankiau ir Hofburgo rūmus, imperatorės Sisi namus ir be galo užsimaniau perskaityti čia vis šmėžuojantį romaną. Bei dar daugiau knygynų. Kaip jau sakiau, apie knygynius reikalus vėliau.
Kas nepatiko? Kainos! Baisiai brangus miestas! Nesitikėjau, jog bus taip blogai. Kita vertus, būčiau gal net nekeliavus, o dabar labai džiaugiuosi.
Labai gerai praleidau laiką. Labai. Nejaučiu kūno, nuėjau apie 70.000 žingsnių per tris dienas ir kojos lenda į užpakalį.
Ačiū, kad sekėt, pasidalinsiu dar keliais dalykais vėliau. Lipu į lėktuvą.
#vienavienoje
