Brita Marija jau seniai seniai buvo mano norimų perskaityti knygų sąraše. Senučiukė, treniruojanti futbolo komandą? Ar gali būti kas smagesnio? Tikėjausi labai daug iš šios istorijos, maniau, kad skaitysiu ir negalėsiu padėti knygos šonan. Beveik taip ir buvo. Beveik.
Brita Marija išsiskiria su vyru ir apsilanko darbo agentūroje: apsivertus jos gyvenimui aukštyn kojomis net ir namų šeimininkei prireikia darbo. Visai netikėtai moteris gauna pasiūlymą dirbti mažame miestelyje – prižiūrėti bendruomenės centrą. Brita Marija sutinka ir atsiduria apleistame užkampyje, kur miestelio kavinė, paštas, parduotuvė ir autoservisas yra viskas viename. Kur aplink laksto triukšmingi vaikai, o Britai rūpi tvarka ir visų gerovė. Brita Marija nieko nekritikuoja, ji nesusidaro išankstinės nuomonės, tačiau visada pasakys, jei mano, kad tau netinka šukuosena, sukritikuos netvarkingą parduotuvę ar tiesiai šviesiai pareikš, jei mano, kad tu per daug geri. Tokia veikėja, kokiais mes kartais norime būti, bet turime per mažai parako savyje. Miestelyje gyvena vienas už kitą įdomesni žmonės, o Brita Marija ilgai netrunka, kol yra paskiriama miestelio futbolo komandos trenere...
Kažkodėl nujaučiu, kad buvo žmonių, kuriems ši knyga pasirodė labai juokinga. Britos personažas kėlė šypseną ir norėjosi krizenti. Ir man taip buvo, pačioje pradžioje. Po to kažkodėl jaučiausi taip, lyg ją suprasčiau, arba bent jau numanyčiau, kaip ir kodėl ji jaučiasi. Po kelių dešimtmečių santuokos ir buvimo virėja, valytoja, lygintoja, tvarkytoja, guodėja ir dar belenkiek pareigų atliekanti moteris staiga tų pareigų netenka. Staiga prireikia išeiti iš namų be vyro, ko niekad irgi neteko daryti. Juk ir ilgai buvus tamsoje ir išėjus į šviesą reikia suteikti laiko akims adaptuotis, kad vėl matytų. Man susidarė būtent toks įspūdis – Brita turėjo mokytis gyventi iš naujo. Pati.
Kiekviena knyga ne tik kad randa savo skaitytoją, o kur dar tai, kad iš kiekvienos knygos skaitytojas pasiima ir vis kitokią informaciją. Vieną paveiks emociškai, kitą sukrės dalykai, kurie kito neveiks. Čia kaip su skoniu filmams, teatrui, kultūrai, tai ir istorijos visus paliečia skirtingai. Man Brita pasirodė unikali, neįprasta veikėja, kuri, esu tikra, mūsų visuomenėje būtų nesuprasta ir pasmerkta, tad nenuostabu, jog kaip tiesmuka moteris ji pirmiausia susidraugavo su paauglių ir vaikų šutve. Smagu, kai rašytojai sukuria nestandartinius ir į jokius rėmus netelpančius veikėjus. Taip galėtų nutikti ir kiek dažniau.
Labai graži knyga, smagiai parašyta, norisi juoktis, šypsotis, verkti, vėl kartoti visą ratą.
Susitikime INSTAGRAM, ten dalinuosi daugiau ir dažniau, tad jei įdomūs knyginiai gyvenimai, kviečiu draugauti!
