Nuo šiol kaskart, imdama trilerius ar detektyvus į rankas kone meldžiuosi – nustebink mane, nustebink mane – kartoju it mantrą ir taip nutinka vis rečiau. Gavusi pasiūlymą paskaityti šią knygą suabejojau. Ar lietuvių autoriai moka kalti gerus, įtampos kupinus romanus? Ir iš kur tas kvailas nusistatymas atkeliavęs? Bet galiausiai sutikau, kažkas traukė, viliojo, o kur dar puikus knygos viršelis, kaip visada leidyklos pasistengta.
Apie ką: apie moterį, kuri nesijaučia itin gerai savo gyvenime. Linos dukra jau suaugusi, santykis su vyru toks, kad jokio, tiesiog ramus ir lėtai slystantis pro pirštus gyvenimas, jokio nuotykio. Lina dėsto kalbas, daug kuo domisi, tačiau kažko gyvenime jai trūksta. Nors tu ką. Vieną dieną su vyru ir dukra Gabriele moteris išsiruošia į kelionę aplink Europą ir viename prekybcentrio tualete Liną netikėtai pagrobia. Niekas į jos klausimus neatsako, tačiau moters kūną randa ir palaidoja šeima... tik viena problema – Lina tai juk nemirė, o netrukus ją perkrikštija Emos vardu ir viskas, kas vyksta, netrukus apverčia Linos (o gal reikėtų sakyti Emos) gyvenimą aukštyn kojomis. Atsargiai su norais, ar ne?
Pirmas skyrius skaitėsi labai sunkiai, net garsiai keiktelėjau, kad jei visa knyga tokia smulkmeniška, neiškęsiu. Ir tada atitrūko viskas nuo grandinės, gal jau antrojo skyriaus pabaigoje sėdėjau išsižiojusi ir galvojau, kad mielai pažiūrėčiau filmą. Tokį, kaip TV3 rodydavo, su grobiamais žmonėmis, išpirkomis ir blogiukais tatuiruotomis plikėmis... bet filmų žiūriu vis mažiau, o štai knygos... įtraukia ir nepaleidžia, klampi ta knygų pelkė, oj klampi.
Labai norėčiau pasakyti, apie ką viskas čia sukasi ir kodėl taip yra, bet paliksiu intrigą ir pasakysiu tiek, kad bent jau aš šios temos dar nemačiau romanuose, o tai jau šis tas naujo. Viskas susiję su pinigais, drįsčiau teigti, mafija, žaidimais ir eksperimentais su žmonių gyvybėmis bei likimais. Kai pinigai sugriauna gyvenimą ne vienam ir ne dviems, kai įtaka tokia stipri, kad nesukosėsi be leidimo... kai tave valdo, ir tu to nežinai, o vis tik?
Viskas su romanu puiku, tik nesuvokiau vieno vienintelio dalyko – kaip Lina galėjo tiek laiko nesusisiekti su dukra. Neturiu vaikų, tačiau šita dalis man buvo protu nesuvokiama. Baimė, noras apsaugoti? Viskas kartu. Suprantu šitai, kartu ir ne, kyla klausimų aibė ir tuomet klausiu savęs, kaip pati būčiau pasielgusi vienoje ar kitoje situacijoje.
Tikrai patiko, autorė melavo skaitytojui į akis visą romaną ir neraudonavo. Mažai ką nuspėjau, pabaiga irgi nebuvo holivudinė (dievams ar autorei dėkoti, nežinau, jaučiu abiems). Daaaaug daugiau pliusų, nei minusų, o kur dar faktas, kad pagrindinė herojė, nors ir atsidūrusi labai nepavydėtinoje situacijoje, neužknisa skaitytojo.
Leidyklos dovana.
Susitikime INSTAGRAM, ten dalinuosi daugiau ir dažniau, tad jei įdomūs knyginiai gyvenimai, kviečiu draugauti!
