Manau mane, kaip ir kiekvieną žmogų aplanko nemalonios mintys. Kaskart, prieš išvykdama į kokią kelionę, ypač ilgesnę, vis pagalvoju: o jei kas nutiks mano šeimos nariams, kol aš laipiosiu kalnais ar šoksiu palei amfiteatrą naktį basa... kiekvieną kartą mane kamuoja tokios mintys, bet save raminu, kad nieko nepakeisiu, kad ir kur bebūčiau. Ir kas kartą būdama euforijos būsenoje, stebėdama kažkokį neįtikėtiną saulėlydį, saulėtekį ar kalnus, šokinėdama per bangas ar gurkšnodama vino blanco kokioje mažoje kavinukėje su vaizdu į horizonto platybes, aš siunčiu geras mintis savo mylimiems žmonėms. Šeimai, draugams. Kol visi sveiki, gyvi.
Negaliu nepagirti viršelio! Jis ir liesti malonus, ir estetiškai toks, ach... Kažkuo mane pakerėjo.
„Mes susitinkame čia“ yra knyga, sudėliota iš mažų detalių, iš smulkmenų, iš trumpų susitikimų su mirusiais žmonėmis, kurie buvo brangūs vienu ar kitu metu, vieną ar kitą gyvenimo akimirką. Susitikimai vyksta miestų turguose, aikštėse... o ir žmonės įvairiausi - mokytojai, draugai, šeimos nariai...
Veikėjas, vaikščiodamas Lisabonos gatvėmis, kalbasi su mirusia motina ir tarsi susipažįsta su ja iš naujo. Sužino tokių dalykų, kokių net neįsivaizdavo. O jei, o jei tiesiog būtų paklausęs, kol ji buvo gyva? Ir Lisabona... ak, mano Lisabona. Toks miestas, kuris pats iš savęs alsuoja emocija, pakeri spalvomis ir dvasia. Ėjau kartu, išjaučiau kartu su veikėjais...
„Jos nuomone, kuklumas – tai apsimetinėjimas, taktika dėmesiui atitraukti, išties kuklų vaizduojantis asmuo slapta siekia kitko.“ – citata, kuri tinka žmonėms ir... Lisabonai.
„Po motinų mirties laikas dažnai padvigubina arba padinina greitį.“
„Jis nusirengdavo tik eilėraščiuose, kurie kartu buvo ir jo drabužiai.“
Citatų čia buvo begalės. Braukiausi jas pieštuku ir jei norėčiau, išrašyčiau dešimtis. Meistriškai parašyta knyga. Tiek daug jausmų, tiek emocijos, dėmesingumo ir aistros viskam, o ypač, gyvenimui... įdomiausiai skaitėsi skyriai apie Lisaboną (kaip netikėta) ir Krokuvą. Be šių skyrelių visa knyga yra kokybiška dovana skaitytojui, kai gali ne tik pasimėgauti turtingu tekstu, bet ir sužinai daug įvairios informacijos. Ties antrąja puse man viskas šiek tiek... atsibodo, trūko gal kokio cinkelio, tačiau kalbos grožis viską atpirko su kaupu.
Leidyklos dovana.
