Tokios knygos yra emocinės bombos. Jas reikia skaityti, kai norisi gerai išsiverkti, apgalvoti daug visko, ypač apie tokius dalykus, kurie yra svarbiausi tavo gyvenime: šeimą, ateitį, planus, santykius. Tai jau antroji Karmos Brown knyga, ir galiu atvirai pasakyti, jog „Eime su manimi“ man patiko labiau, bet ši buvo tikresnė, ypač kai žinome faktą, kad kai kurie dalykai, minimi šioje istorijoje, vyko iš tiesų, nes pati autorė turėjo pergyventi panašius skaudulius bandant tapti motina.
Hana ir Keitė yra draugės nuo vaikystės. Keitė gyvena laimingoje santuokoje, rūpinasi dviejomis dukrelėmis, o Hana, deja, niekaip negali susilaukti vaikelio. Ji išbando viską, natūralius ir ne, būdus, svarsto apie įsivaikinimą, tačiau tam prieštarauja vyras, o vėliau į jos akiratį patenka surogatinės motinos idėja. Haha jau lyg ir randa tobulą variantą, tačiau dėl absurdiškų priežasčių galimybė išslysta jai iš pirštų. Keitė nebegali stebėti, kaip kankinasi jos geriausia draugė ir pasisiūlo išnešioti jai vaiką. O tada viskas ir pradeda virti.
Ak, iškart supratau, kiek problemų kils, ir kokios jos bus didelės. Kaip jos paveiks abi šeimas. Skaičiau ir mintyse keikiausi, kad ne, ne, jei svarbi draugystė – nedaryk to. Ypač kai yra galimybė įsivaikinti. Bet žinote ką? Niekada nežinosi, kaip jautėsi nei viena iš tų moterų. Ir juolab įsisvaizduoju, kad tik mamos supras, ką reiškia kovoti už savo vaiką, ar gal net tik už svajonę apie jį.
Labai patiko techninė – teisinė viso to dalis. Ypač, kai buvo pradėta kalbėti apie svarbius ir, galimai, labai skausmingus sprendimus. Kas būtų, jei nėštumo metu kas nutiks Keitei? Kam bus teikiama pirmenybė, jai, ar kūdikiui? Kai socialinė darbuotoja jų pradėjo tokių dalykų klausinėti, tada tiek veikėjai, tiek skaitytojai peržengė tą nematomą ir trapią ribą tarp noro padaryti gera ir galimų pasekmių. O kas, jei bus vienaip? O jei kitaip? Daug itin skaudžių klausimų, kuriuos buvo būtina užduoti sau, kitiems, išsiaiškinti viską iki smulkmenų. Tik ar ir to gana? Juk kai jau mylimo žmogaus gyvybė kabo ant plauko, racionalumas gali išgaruoti...
Siužeto vingiai pasisuko netikėtai. Norėjau teisti ar smerkti vieną ar kitą veikėją, bandžiau svarstyti visus įmanomus variantus, bet pasirinkau tiesiog mėgautis istorija, nes viskas buvo aišku jau tą akimirką, kai Keitė pasisiūlė išnešioti vaiką. Kad bus blogai. Bus daug visko, ir gero, ir nelabai. O autorė vis tiek sugebėjo nustebinti, ir net ne pačiu maloniausiu būdu.
Labai lauksiu kitų šios autorės knygų, priverčia galvoti, svarstyti, abejoti. Liūdna istorija, bet kartais toks būna ir gyvenimas.
Leidyklos dovana.
