Dar viena knyga, dar viena apžvalga – šįkart negrožinė literatūra, kuri šiaip nėra dažnas reiškinys mano gyvenime. Mane sugundė pati idėja, ir tai, kad lyg ir labai negatyvios temos čia buvo apžvelgtos su tiek ironijos, sarkazmo ir smagių pašmaikštavimų, kad buvo malonu skaityti. Manau, kad tai ideali knyga žmonėms, kurie su malonumu žiūri Auksinį protą ir panašias laidas – čia apsčiai visokių faktų ir intriguojančių istorijų apie mūsų pasaulio antiherojus ir šiaip visokius idiotus. Ne visada man čia skaniai skaitėsi žodžiai „sušiko, sukniso...“ ir pan. – bet. Jie čia tiko, nes kaip kitaip tu kalbėsi apie žmones, kurie sugalvojo nukreipti upių vagas ir taip išnaikinti visą milžinišką jūrą-ežerą???
Sužinojau dalykų, apie kuriuos nieko nebuvau girdėjusi, apie kai kuriuos gavau daugiau informacijos. Knyga labai šmaikščiai parašyta, kartais skaičiau ir šypsojausi, nors tuo pačiu suvokiau, kad na nėra čia dėl ko šypsotis – vyksta baisūs dalykai. Bet ar tai naujiena? Kad mūsų vandenynai užteršti, kad miršta gyvūnai, niekas tikrai nesusimąstome, kai į kišenes grūdamės dar ir dar plastikinių maišelių, nes prieš keliasdešimt metų tikrai negalėjome išgyventi be jų, riešutų nevalgėme, nes kur juos susidėti? Bananų pirkimas be maišo, kaip tai išvis įmanoma? Juk vargšas bananas drėgnas, suteps į plastiką suvyniotą arba vakuumuotą agurką, kurį vis tiek plausime.
Labai patiko knygos pradžioje rašyti dalykai apie įsitikinimus, bandos jausmą ir sutapimus bei visuomenės sukurtus modelius. Skaičiau, linkčiojau galva ir pykau. Arba tai, kad atrodo, jog lėktuvu skristi yra nesaugu – žinoma, kai krenta lėktuvas, žūva (dažniausiai) visi juo skridę, tai būna didelis skaičius žmonių, o kad automobilių avarijose žūva šimtus kartų daugiau žmonių... media labiau išpučia burbulą nukritus lėktuvui (kas yra baisu ir tragiška), nei eiliniam idiotui įsirėžus į stulpą. Tik tokių idiotų pasaulyje per dieną būna tūkstančiai. Pernai lėktuvų katastrofose žuvo apie 500 žmonių PASAULYJE. Automobilių avarijose žūva gerokai per MILIJONĄ (kažkur 1,3, tiesą sakant) žmonių kasmet. Įdomu, ar ne?
Buvo labai įdomu skaityti apie gyvūnus. Ir juokinga, ir graudu. Kol žmogus nepradeda visur kištis, viskas būna gerai. O po to...
Ir dar daug visko gero ir įdomaus yra šioje knygoje. Nelabai patiko dalis apie politiką, pasirodė sausesnė, ir istorinė dalis apie Hitlerį ar Čingischaną nebuvo itin įdomios, bet visa kita – ūch kaip virino kraują. Taip net baisiai vis pagalvodavau: nu kodėl jie turėjo gimti???
