Aš tokių knygų skaitau labai mažai, bet ši labai domino dėl puikių atsiliepimų. Seniai seniai skaičiau "50 pilkų atspalvių" ir taip ir nepabaigiau, nes tada įsimylėjau ir tiesiog nebuvo noro skaityti apie kitų nuotykius, kai turėjau savų. O dabar ši knyga man pateko į rankas ir žinojau - arba susiskaitys smagiai kaip "Bridžitos Džouns dienoraštis", arba mesiu knygą šalin ir net nenorėsiu pabaigti. Ir labai norėjau, kad patiktų! Ir knyga tikrai patiko!
Liusė yra gera darbuotoja. Ji dirba savo svajonių darbą leidykloje. Bet yra vienas trūkumas - per kelis metrus nuo jos sėdi Džošua - jos kolega, kurio ji nekenčia. Du metus jie žaidžia jos įsivaizduojamus žvilgsnių žaidimus, kovoja vienas su kitu aštriomis pastabomis ir nebyliais ginčais. Iki tol, kol vieną dieną Liusė prasitaria, kad eis į pasimatymą. O Džošua ją lifte priremia prie sienos.
Knygos į sieną nemečiau, vietoj to visam vakarui pradingau ir kol nepabaigiau, negalėjau nueiti miegoti. Kai visa istorija atrodė visiška klišė (nors kėlė šypseną, ir net ne dėl blogų priežasčių), pabaigoje buvo daug man patikusių dalykų. Sugriovė tam tikrus stereotipus. Patiko santykių peripetijos tarp tėvo ir sūnaus, patiko tai, kad vyras nebijojo pripažinti savo silpnųjų savybių. Kad nebijojo garsiai kalbėti apie savo trūkumus ar skaudžią praeitį.
Beveik visą romaną skaičiau tokiomis bangomis - pradžioje labai erzino ta neapykanta. Nesupratau, iš kur toks vaikų darželis ir jo priežasčių. Ir šiaip nemanau, kad neapykanta, juolab tokio stiprumo, yra gera emocija. O vėliau šypsojausi kaip nenormali beveik visą laiką. Skaičiau, viskas buvo taip akivaizdu, ir taip aišku, bet kažkodėl nesinorėjo užversti knygos ir sau pasižadėti, kad nieko, pabaigsiu tuos 70psl ryte... Koks dar gali būti ryte, kai visa esmė tuoj turi paaiškėti?
Va taip ir nemėgstu tokių knygų, arba man dabar tokios labai reikėjo. Daug erotikos, daug laaaaabai karštų scenų. Ir visai smagūs veikėjai, kurių nesinorėjo išbraukti iš siužeto. Va taip kartais ir būna, nebespjaudysiu į šulinį. Knyga visiškai ne mano skonio, pasakyčiau, bet suskaičiau su pasimėgavimu. Ūch.
