Alisa netrukus po vestuvių išvyksta į Tanžerą su vyru. Gerai svetimame mieste nesijaučia, viskas svetima, o Maroko karštis ir kvapai tiesiog alina... tarsi situacija negalėtų pablogėti, visiškai staigiai ir netikėtai Tanžere apsireiškia Alisos draugė Liusė. Mergina išdygsta lyg grybas po lietaus – nustebindama Džoną ir dar labiau, Alisą. Liusei įsikūrus po jų stogu, netrukus pradeda dėtis keisti dalykai...
Opa, man patiko šitas romanas. Išlaikyta įtampa, karštis, tvankuma, kvapai, musės, mėtų arbata – na atmosfera sukurta įtikinamai. Visko tiek, kiek reikia, aprašymai paveikūs, bet neperkrauti detalėmis, veikėjai irgi netuščiažodžiauja. Vietomis pasakojama šiokie tokie prisiminimai iš Alisos ir Liusės praeities ir netrukus atidesnis skaitytojas gali susidaryti vaizdą ir visai lengvai nuspėti kas bus ir kodėl. Bet kas keisčiausia, vienuose romanuose tas nuspėjamumas nervina, o kituose visai tinka. Tai čia buvo pastarasis variantas – galėjai lengvai numanyti kaip čia viskas bus ir kodėl, tas veiksmo lėtumas palikdavo skaitytojui daug laiko ir erdvės įsigilinti ir į viską pažvelgti iš skirtingų perspektyvų.
O jei kalbėtume apie pačios istorijos esmę – nevyko čia labai daug veiksmo, bet kartu ir vyko. Viskas buvo taip lėta ir užglaistyta, jog tikrai galėjo pasirodyti, kad judesio mažoka. Bet melo, išnaudojimo, manipuliacijos ir draugių-gyvačių-antžmogių viename čia netrūks. Ir tikrai, tokiose situacijose gaila tų nekaltųjų, kai net artimiausi nebetiki... gerai suvyniota viskas. Pabaiga man irgi visai tiko ir patiko. Bet man atrodo, kad vieną dieną kažkam labai atsibosiu dėl kritikavimo. Va prieš rašydama apie šią knygą, išsyk žinojau neigiamą dalyką, kurį pasakysiu: kodėl anotacijoje atskleista siužeto detalė, kuri įvyksta paskutiniame romano trečdalyje? Žinoma, juokauju, čia tokia knyga, kur reikia atskleisti nors kažką, nes nepasakyčiau, kad tų didelių įvykių čia daug tebuvo... Pati Liusė buvo šio romano "razinka", bet vis tiek, kažko man dar norėjosi.
Ir aaaa vos nepamiršau - šitas viršelis man - bomba. Pasiliksiu knygą namų bibliotekoje vien dėl jo.
Rekomenduoju jei jums trūksta karščio ir spalvų. Ir jei patiko B.A.Paris romanas „Palūžusi“.
