Vėl ne romanas. Vėl lietuvių autorius. Pati save stebinu. Nors knyga man patiko, Martynenko man labiau patinka klausytis, nei skaityti.
Ar nebus per drąsu, jei pasakysiu, kad jo tekstai man primena Bukowskio kūrybą? Stilius, keiksmažodžiai, epitetai. Čia visko su kaupu. Ir tarp visų blet... kurva (telefono klaviatūra bando pataisyti į prielinksnius ir dalelytes!) vis tik netrūksta tos prasmės ir skaudžių išgyvenimų.
Narkotikai, seksas, alkoholis. Kūryba, teatras, savianalizė. Meilė, sveikata, šeima. Visko užteks.
MPE tekste vis panaudoja kokius nors netikėtus faktus. Tai žavi ir sužinau nemažai naujo, o skaitant tie faktai neblogai įsilieja į visumą.
Buvo keli tekstai, kurie labai patiko, buvo tokių, kuriuos perskaičiau, ir žinau, kad neprisiminsiu gal niekada. Bet tais patikusiais mielai dalinuosi:
Šizofrenija
CV: visad atmetamas
Savičiulpa. Sprogimas
Nerimas
Primatas primatui
Šypsena
Primityvūs
Šizofrenija
CV: visad atmetamas
Savičiulpa. Sprogimas
Nerimas
Primatas primatui
Šypsena
Primityvūs
Tai knyga ne visiems. Ir tikrai neraginu, kad va bėkite pirkti. Pagalvokit prieš pirkdami, ko norit ir ko tikitės. Jei gero supurtymo, ir to, kad reikėtų mąstyti, valio, knyga jums. Ir pasidomėkite apie autorių prieš skaitant, aš net norėdama nepapasakočiau apie tokią margą asmenybę.
Leidyklos dovana.