Oj tu
Musso, melagi melagėli, apsukai man galvą... ir kiek visko privertei
prisigalvoti, ir kiek daug atspėjau, ir kartu, kiek mažai.
Tomas,
po 25 metų grįžta į licėjų, į klasės susitikimą. Organizuojamas didelis
renginys, o jis, nemažai pasiekęs, parašęs kelis garsius romanus rašytojas,
klasės draugų nematė jau labai seniai. Tačiau grįžti į mokyklą baugoka – jį gąsdina
prieš daug metų įvykdytas kraupus nusikaltimas, o kur dar jo tarsi žemėn
prasmegusi jaunystės meilė? Tomas ir keli jo draugai bijo jog bus atkapstyti
seni kaulai ir to, kad po daugelio metų jiems gali tekti galiausiai sumokėti už
įvykdytus darbelius.
Musso
greitai pavergia skaitytoją. Kas skaitėte kitus jo romanus (aš tame tarpe)
žinote – trumpi skyreliai, ne itin intelektualūs dialogai, bėgo, slėpė,
atkapstė, oj ne, vėl kažką atkapstė... na kaip jau kažkada sakiau, Musso man
labiau patinka, kai pasirenka savo mistinę kryptį, o ne trilerius. Bet kuriuo
atveju, skaityti buvo įdomu. Autorius privyniojęs ir pripainiojęs tiek, kad
maža nepasirodys. Ir meilės, ir jaunysčių kvailysčių, ir keršto, ir dar meilės,
ir šaudau gaudau buvo! Kiek skaudžių sutapimų... visko su kaupu.
Žinot,
skaičiau, ir vis maniau, kad kažkur čia bus kabliukas. Kad bus kokia nors
smulkmena, kuri išduos. Ieškojau tų kabliukų, spėliojau, mąsčiau – toks neblogas
galvosūkis, kai skaitai ir tarsi dėlionę dėlioji galvoje, bandai aiškintis
atmetimo būdu ir panašiai. Ir kai jau viskas paaiškėjo, kai baigiau romaną,
galiu ploti Musso atsistojus – aš juo patikėjau. Patikėjau jo motyvais, kuriais
vedini juodus darbelius darė veikėjai. Labai mažai trilerių mane įtikina. Bet. Tai,
kad įtikino, nesakau ir nerėkiu, kad valio, žiauriai patiko. Gal šįkart ne.
Musso yra kaip saldainiukas, kaip šiuo metu itin populiarus serialas – jį perskaitai,
kelias dienas pamąstai, pasuki galvą, o po kelių savaičių ar mėnesių vargu, ar
sugebėsi atpasakoti siužetą, nebent tik bendrais bruožais. Jis man toks
visiškas „guilty pleasure“ – skaitai, skanu, įdomu, puslapiai verčiasi itin
greit. O dėl išliekamosios vertės galima diskutuoti ilgai.
Jau ne
pirmoje Musso knygoje pastebiu autoriaus meilę muzikai ir kaip jis ją vis
įterpia į savo tekstus. Labai įdomu skaityti. Taigi ieškant knygos
atsipalaidavimui, kurioje netrūksta įdomaus siužeto su daug veiksmo elementų,
Musso yra tas rašytojas, kurio ieškote.
Leidyklos dovana.
