Nepasakyčiau, jog labai kažkuo įspūdinga knyga – sakyčiau, tokia, pailsėjimui nuo mąstymo ir mergaitiškam atsijungimui nuo pasaulio. Gal būtų buvę dar dar, jei ne turbo greitas veikėjų susikūkavimas (patikėkit, neišduodu, ten po dvidešimt puslapių jau aišku kas bus...) ir labai hiperbolizuotas pagrindinės veikėjos elgesys – susidarė visiškos isterikės įspūdis. Suprantu, aplinkybės ne kokios, bet sėdi namie metus, verki, nesiprausi, ir staiga viską metus išvažiuoji ir karts nuo karto užsipuoli savo naują vargšą kaimyną.
Neįtikino. Tokia atrodytų skaudi ir sunki pradžia, nesuvokiami jos sprendimai pabaigoje (nors gerai, suprantami, skubėjimas niekada nieko gero neduoda)... pliusai - labai gražus knygos pavadinimas. Ir knygų kavinės. Iškart pagalvojau apie mūsų Mint Vinetu.
Atitrūkimui nuo realybės rekomenduoju, bet anotacijoje gerokai per daug išgirta ši knyga. Tikėjausi tokios jaukios ir ramios prancūziškos istorijos, gavau banalią meilės istoriją tarp labai nekalbaus vyro ir isterikės.
Leidyklos dovana.
